2025 / 05 / 06
Eugenijaus Ignatavičiaus atminimui skirta virtuali paroda
Mieli raseiniškiai, kurie tebevaikštote mano išmintais takais, nuo aukštų kalvų palydintys saulę į tolimus Paupio ir Viduklės miškus, purenantys žemę, kurią arė mano tėvai ir protėviai, gimę ir augę po tuo pačiu dangaus skliautu, nuolat puošiamu Baltijos vėjų atpūstais debesynais, gimę ir augę po tais pačiais žvaigždynais, čia, kur gyveno, mylėjo, kentėjo, džiaugėsi ir mirė, vėl gimė ir vėl išėjo mūsų kraujo broliai — kartų kartos ant plūgų, akėčių ir jaučio ragų, net ant sukruvintų Žalgirio iečių ir kalavijų atnešusios į pasaulį mane ir jus ne šiaip sau pabūti tik čia ir šiandien.