Apie Raseinistiką

Nuo XVI a. vidurio iki XVIII a. pabaigos Raseiniai buvo politine Žemaičių seniūnijos (dažniau vadinta „Žemaičių kunigaikštyste“) sostine, nes čia reguliariai rinkdavosi bajorų seimeliai, vykdavo žemės ir pilies teismų sesijos. Tai šio miesto ir krašto istorijai suteikė ypač sodrių spalvų ir reikšmės, o Raseinių miesto – ilgametės faktinės Žemaitijos sostinės ir visuomeninio gyvenimo traukos centro statusas – regionui, kurį vadiname Raseinių kraštu, davė išskirtinumo, formavo jo gyventojų savimonę, sukūrė savita kultūrine tapatybe pasižyminčią erdvę.

Globalizavimo veikiamas pasaulis panašėja, tampa vis labiau vienodas, vis mažiau įvairus ir kartu nuobodus. Šiuolaikinis žmogus, vis labiau prarasdamas asmeninius išgyvenimus, susijusius su vietovės pajauta, praranda ir meilę savam kraštui. Gaila, tačiau Raseinių krašto istorinės didybės kupinus laikus prisimename rečiau, nei jie to verti, ano meto įvykių atspindžius randame tik knygose, senuose laikraščiuose, archyviniuose dokumentuose.

Kasdien mus užgriūva naujienų lavina, atsitinka kas nors įdomaus, naujo, svarbaus ir toje žinių lavinoje gali paskęsti, ištirpti krašto pažinimui svarbūs faktai, detalės. Nors apie tai praneša spauda, kitos informacijos priemonės, tačiau trūksta informacinių vartų, kurie atvertų kelią prie jau sukauptų žinių lobyno, sudarytų galimybę geriau pažinti Raseinių kraštą, jo žmones, istoriją, gamtą kaip tam tikrą per šimtmečius susiformavusį regioną. Tikimės, kad tokiu kelrodžiu taps Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos su kitų rajono atminties institucijų pagalba kuriama internetinė kraštotyros svetainė raseinistika, kuri padės rasti ieškomą informaciją, paskatins naujoms paieškoms ir atradimams.