JONAS MAČIULIS–MAIRONIS (1862–1932)

JONAS MAČIULIS–MAIRONIS (1862–1932)



0001_maironis_1570090974-fcf9833700824ce4baf20e638124f866.jpg (poetas, katalikų dvasininkas, teologijos daktaras, profesorius, naujosios lietuvių poezijos pradininkas)
Gimė 1862 m. spalio 21 d., Pasandravio dvarelyje, Raseinių r., vadinamų „karališkųjų" valstiečių šeimoje. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, Peterburgo dvasinėje akademijoje. Baigęs mokslus dirbo Kauno kunigų seminarijos dėstytoju (1892–1894), 1894–1909 m. profesoriavo Peterburgo dvasinėje akademijoje, nuo 1909 m. iki mirties buvo Kauno kunigų seminarijos rektorius, 1922–1932 m. – VDU profesorius.
Rašyti pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Jonas Mačiulis kaip poetas pirmą kartą sutinkamas „Aušros" laikraštyje, kur 1885 m. išspausdintas eilėraštis „Lietuvos vargas" pasirašytas Zvalionio vardu. Vienas iš negausių teologinių studijų laikotarpio eilėraščių „Ne taip senovės tėvai gyveno" pirmą kartą pasirašomas Maironio slapyvardžiu. Reikšmingiausia Maironio kūrybos dalis – lyrika. Jo pirmasis eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai" (pirm. leid. 1895 m.) laikomas tautos atgimimo manifestu ir lietuvių moderniosios lyrikos pradžia. Maironis sukūrė lietuvių literatūroje lyrinės poezijos žanrą, taip pat parašė istorinių, teologinių, literatūros istorijos ir kritikos veikalų.
Mirė 1932 m. birželio 28 d. Palaidotas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kriptoje.