Naujienos

Poetė, dainų tekstų autorė, žurnalistė, politikos ir visuomenės veikėja ir, o raseiniškiams tai ypatingai svarbu, mūsų kraštietė. Viskas tilpo vieno žmogaus biografijoje, kurios paskutinį puslapį užvertė mirties ranka. Taip jau lemta, kad lapkričio 27 d., minint 79-ąjį gimtadienį į amžinybę išėjo Dalia Teišerskytė.

 

Ji gimė 1944 m. lapkričio 27 d. Raseinių rajono Šiluvos seniūnijos Leonavos kaime ūkininko ir mokytojos šeimoje. 1946 m. tėvas Pranas Teišerskis buvo areštuotas, nuteistas ir 1950 m. žuvo Taišeto lageryje. 1948 m. motina Kotryna Teišerskienė ir vyresnieji jos vaikai Algimantas ir Danutė buvo ištremti į Sibirą. Dalią ir du jos brolius (Eugenijų ir Rimantą) šešerius metus augino senelė. 1953 m. visa likusi šeima buvo ištremta į Sibirą, iš kur grįžo tik 1962 m. Sibire mirė abu vyresnieji broliai. Grįžusi į Lietuvą Dalia mokėsi, studijavo, 1967-1989 m. dirbo „Raidės“ ir V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvėse, „Žinijos“ draugijoje, Kauno menininkų namų direktore, laikraščio „Jaunystė“ vyr. redaktore, „Gabijos“ žurnalo redaktore. Atgimimo laikotarpiu įsteigė Madų ir poezijos teatrą, laikraštį vaikams „Tukas“, „Mobilinos“ mokymo centrą.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė – tai vis gairės, ženklinančios D. Teišerskytės gyvenimo ir kūrybos kelią. Na, o visuomeninės jos veiklos aukščiausia išraiška tapo net keturios (2000-2016 m.) Lietuvos Respublikos Seimo narės kadencijos.

 

Skaudžius gyvenimo išbandymus pažėrusi tremtis pasėjo ir poezijos grūdus – būtent Sibire buvo sukurti pirmieji jos eilėraščiai. Vėliau tie nedrąsūs pirmieji bandymai virtę galingu poezijos srautu, autorę padarė viena iš populiariausių Lietuvos kūrėjų. Nors pati D. Teišerskytė viename interviu sakė: „Aš nežinau, kas yra kūryba. Kas apdovanoja tuo stebuklu, kas tą kryžių uždeda...”

 

Išleista keliolika poezijos ir prozos rinkinių, sukurta daugiau kaip 400 tekstų dainoms, parašyta apie 300 straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniams. Jei poezijos knygos dar turi rasti savo skaitytoją, tai dainų melodijos, skambūs jų žodžiai greitai tapo lengvai atpažįstami visiems Lietuvos gyventojams. „Vilčių vaivorykštė“, „Lietus“, „Jūra“, „Pamiršti namai“, „Būk šalia“ ir daugelis kitų dainų dar ilgai virpins mūsų sielos stygas. Poetė nepamiršo kelio į gimtąjį kraštą, dažnai čia lankėsi, nuoširdžiai bendravo su skaitytojais, jos talento gerbėjais.

 

Žmogaus kūnas trapus, gyvenimas trumpas, tačiau darbai, kūriniai lieka ir primena išėjusius Anapilin. Lapkričio 27-ąją, LRT rubrikoje „LRT radijo aukso fondas“ nuskambėjusi pagal jos eiles sukurta daina „Daina Tau“ dar kartą priminė poetės talentą ir žvelgiant atgal netikėtą prasmę suteikė joje skambantiems priedainio žodžiams „Vėjas padainuos Tau dainą [...] ir po dienos darbų skambės daina, tyli daina, Tau dovanoju ją“. Ir tikrai jei ne vėjas, tai radijo bangos dar ilgai neš D. Teišerskytės žodžiais sukurtų ir mums dovanotų dainų melodijas, primins šią iškilią asmenybę.

 

Na, o raseiniškiams D. Teišerskytės ilgą ir išskirtinį kūrėjos poezijos kelią primins 2023 m. spalio 12 d. vakarą mūsų kraštietės garbei Raseinių miesto Maironio parke pasodinta mažalapė liepa.