Naujienos

Kiekvienais metais minime kovo 16-ąją – Knygnešio dieną, prisimename žmones, kurie negailėdami jėgų ir savo laisvės nešė į Lietuvą lietuvišką žodį – uždraustais lotyniškais rašmenimis spausdintas knygas.

 

Šios „knygnešių gadynės“ neatsiejamu simboliu tapo kontrafakciniai leidiniai – knygos, kurių viršeliuose ir tituliniuose puslapiuose buvo nurodomi klaidingi jų išleidimo metai ir leidimo vieta. Chrestomatiniu tokio leidinio pavyzdžiu galima laikyti 1893 m. Tilžėje, Otto von Mauderodės spaustuvėje dienos šviesą išvydusią Antano Vytarto knygą „Pamoksłai ant Didžiuju metiniu Vieszpaties szvenczių“.

 

Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos fonduose saugomas ne vienas spaudos draudimo epochą menantis leidinys, tame tarpe ir minėta A. Vytarto knyga. Įdomu, kad išliko abu jos variantai: viename nurodyti teisingi leidybos duomenys, o kitas yra tipiška kontrafakcija (nurodyta, kad knyga 1879 m. išleista Vilniuje, Juozapo Zavadskio spaustuvėje). Visi tokie leidiniai suregistruoti ir apžvelgti Izabelės Černiauskienės sudarytame ir 2004 m. Vilniaus universiteto bibliotekos išleistame leidinyje „Lietuviškieji kontrafakciniai leidiniai 1865-1904 m. Bibliografinė rodyklė“.