Naujienos

Egzotiškos kelionės įspūdžiai



0001_4_1555221291-40d4b9c2e68e674d956eb40ee6a9a3c6.jpg

6 šalys. 4 mėnesiai. Pietryčių Azija. 10790 kilometrų sausuma ir vandeniu. Taip toli nuvedė „aš nestudijuosiu“. Balandžio 11 d. Butkiškės filialo biblioteka organizavo susitikimą su iš egzotiškos kelionės parvykusiu Luku Noreika.  Baigęs Ariogalos gimnaziją, padirbėjąs Europoje, nutarė nestoti mokytis toliau, o pakeliauti.

Kelionė, nelygu kelionei. Kaip daugiausiai esame įpratę nusipirkti kelialapį iš kelionių agentūros, kur viskas sustyguota. Skrendi ir ilsiesi, ar dalyvauji pažintinėse kelionėse.

Vaikinukas nutarė nuskristi į Tailandą. „Nusileidau Bankoke be atgalinio bilieto. Velniai žino kodėl ir kuriam laikui“. Toliau niekas jo kelionėje iš anksto nebuvo suplanuota. Užsidėjęs kuprinę ant pečių ( šeši kg., visas jam reikalingas inventorius), leidosi į nuotykius.

Kaip Lukas sako, norėjau patirti kuo daugiau įspūdžių, stengtis savęs nestabdyti ir niekuomet nesakyti sau ne. Pietryčių Azijos gyventojai tave priima, jei tu būsi pozityviai nusiteikęs, optimistiškas ir visuomet su šypsena. Net jei ir nemoki jų kalbos (vietiniai mažai kalba angliškai), visuomet šypsokis, tai jiems bus geriausias bendravimo būdas, padėka už pavežėjimus, nakvynę.

 „Koks jausmas yra atsikelti ryte nežinant kur būsi po dviejų valandų, ką šiandien valgysi (ar iš viso valgysi)? Žiauriai geras, nepaisant to, kad išmokau profesionaliai skalbti kojines kriauklėje, neblogai sekėsi ir atsikėlus išgyventi.

Kažkur toli nuo materialistinių Vakarų, kuklioje Pietryčių Azijoje, kur gyvena laimingiausi pasaulyje žmonės. Su 6 kg kuprine ant pečių, į kurią keturiems mėnesiams sutilpo namai, ant kurios prisegta mažytė Lietuvos vėliava, turėjusi padėti surasti lietuvius, vietiniams kėlusi spėliojimus, jog arba esu Bob Marley gerbėjas, arba atvykau iš Mianmaro.

Gyvenau kalnuose šiaurės Tailande su budistais vienuoliais meditacijos šventykloje, naktį miegojau ant kalno, Laosą apkeliavau autostopu ir kartą net 11 valandų sėdėdamas sunkvežimyje stebėjau kaip pavojingiausio Laose kelio akmenys už pusmetrio nuo rato trupa du kilometrus žemyn skardžiu, Kambodžoj nuo policijos, kai vairavau be vairuotojo pažymėjimo, išsisukau 5 dolerių kyšiu, Koh Rongo saloje naktį pasiklydau džiunglėse ir tik vėliau sužinojau, kad ten gyvena karališkoji kobra, Vietname pasivijau vagį, bėgantį su mano telefonu, Singapūre pirmą kartą išbandžiau Couchsurfing, Laose mano kambaryje 4:30 ryte vietiniai virė ryžius, Malaizijoj, Melakoj, švenčiau kinų naujus metus, Kalėdų rytą Nam Song upe padangomis išplaukėm su 20 izraeliečių, nešvenčiančių Kalėdų, Vietname, Hanojuje, Naujų Metų išvakarėse visi skaičiavom nuo 10 iki 1 ir niekas neiššovė nei vieno fejerverko, į Singapūrą keliavau su vyru iš Maču Pikču, kuris metė darbą ir keliauja į tą pusę, kur ryškiausiai naktį šviečia žvaigždės. Buvo ir kad ant manęs lojo kelios dešimtys šunų, kol aš tupėjau palmėje, bet nepraėjus nei pusvalandžiui, visi išsigąsdavo ir išsilakstydavo, ir gyvatę kuprinėje turėjau, ir po kambarį žiurkė didesnė už katę lakstė.

– Oho, norėčiau ir aš taip keliauti, bet neturiu tiek pinigų... „O aš? Man 19. Nereikia matuoti galimybių skaičiais, reikia kūrybiškumo. Tai ir keliauk, nes tikrai gali. Turbūt net nepagalvojai, kad kartais mano dienos išlaidos neviršydavo net 5 eurų.

Radau save? Taip. Aš čia, savo batuose. Visada stengiausi būti kažkieno kito. Laimingas kaip niekada ir rodantis špygą tiems, kurie sakė, kad nepavyks ir laukiantis apkabinti visus, kurie palaikė. Bet dar ne viskas, laukia dar daug. Išsižiosit.

Laisvės turime tiek, kiek pasiimame jos patys.“ ( Ištrauka iš Luko facebook paskyros, pasidalintos su draugais)

Lukas sakė, kad keliaudamas sutiko daug bepročių, kurie keliauja ištisus metus užsidėję kuprinę ant pečių, arba taip kaip vienas pakeleivis, kuris keliavo ten, kur ryškiau šviečia žvaigždės.

Parvežė Lukas ir lauktuvių, visus esančius susitikime, pavaišino džiovintomis vabalų lervomis.

Matydami Luko užsidegimą, pozityvumą, linkėjom jam dar daug įspūdingų kelionių, nepatirtų įspūdžių, o sugrįžus – įdomių pasakojimų. Iki susitikimų!

Vilma Augustinavičienė,

RMMVB Butkiškės filialo bibliotekininkė