Naujienos

Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka toliau vykdo Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Senasis žemaitis-Simonas Daukantas“. Po atviru dangumi buvo demonstruojamas filmas „Simonas Daukantas“. Jį galėjo pamatyti Raseinių bei Ariogalos miestų gyventojai. Projektas skirtas lietuvių tautos istoriko, rašytojo ir švietėjo, pirmosios lietuviškai parašytos Lietuvos istorijos autoriaus Simono Daukanto 230-osioms gimimo metinėms paminėti.

 

Dokumentinis filmas „Simonas Daukantas“. Trukmė 58 min. 54 sek., 1993 m., autoriai L. Gudinavičius ir J. Kašys. Vaizdo įrašas pradedamas detaliu pasakojimu apie S. Daukanto (1793–1864) biografiją (studijų metus, darbą, kūrybą). Daukantas – istorikas. Istorikas Vytautas Merkys pasakoja apie S. Daukantą kaip istoriką. Paaiškina S. Daukanto siekius, jo sampratą apie tautą, pažymi jo valstybės idėjos koncepciją. Literatūros tyrinėtojas Bronius Prėskienis (1930–2019) pažymi, kad S. Daukanto darbai labiau yra ne proza, o istoriniai darbai, skirti „ne galvotiems vyrams, o motinoms“. Istorikas Juozas Kašys pabrėžia S. Daukanto švietėjišką ir istorinę veiklą. Daukantas – gimtosios kalbos puoselėtojas. Kalbininkas Juozas Pabrėža aptaria S. Daukanto raštų kalbos ypatybes, pateikia pavyzdžių, pamini, kad S. Daukantas sukūrė keletą terminų, tokių kaip daiktavardis, būdvardis ir kt. Kalbininkas Giedrius Subačius perteikia S. Daukanto didžiojo rankraštinio lenkų–lietuvių kalbų žodyno svarbą, parodo originalų žodyno variantą, taip pat pažymi, kad šis žodynas nėra baigtas. Tautosakininkas Kazys Grigas pasakoja apie S. Daukanto tautosakinę veiklą. Daukantas – švietėjas. Pedagogas Juozas Vaitkevičius aptaria S. Daukanto darbų organiškumą, lietuvybės skatinimą. J. Kašys pristato S. Daukanto knygų pavadinimus, jų turinius. Supažindina su slapyvardžiais, kuriais S. Daukantas pasirašinėdavo. Daukanto asmenybė. Redaktorius Juozas Vyšniauskas pabrėžia Kauneckių šeimos svarbą išsaugojant S. Daukanto rašytinį palikimą. Bibliotekininkas Pranas Razmukas kalba apie unikalias asmenines S. Daukanto knygas. J. Kašys aptaria S. Daukanto portretus. Literatūros kritikas Saulius Žukas akcentuoja S. Daukanto kaip kankinio gyvenimą. Mokinė Sonata kalba apie S. Daukanto svarbą savo mokyklai. Mokytoja A. Drukteinienė parodo „kamarą“, kurioje sukaupta informacija apie šį asmenį. Mokytoja J. Matulevičienė pasakoja apie S. Daukanto kūrybos skaitymus.