Naujienos

Pavasarį užgriuvusi pandemija sujaukė daugelį planų, į neapibrėžtą ateitį nukėlė dar vasario mėn. anonsuotą romano „Partizanas II“ pristatymą. Teko laukti penkis mėnesius, kol š. m. rugpjūčio 21 d. Raseinių skaitytojai galėjo susitikti su romano autoriumi, žurnalistu, rašytoju ir leidėju Mindaugu Miliniu.

Daugeliui raseiniškių jis žinomas ne tik kaip rašytojas, bet ir kaip buvęs rajoninio laikraščio „Naujas rytas“ redaktorius – „Vikipedija“ iki šiol jį taip pristato, nors tas biografijos puslapis jau seniai užverstas. Kaip teigia pats rašytojas, dabar jis laisvas žurnalistas, neturintis konkretaus darbdavio.

Kaip sakė pats autorius, partizanų tema dabar labai populiari, apie tai daug kas pasisako, diskutuoja socialiniuose tinkluose. Bet taip yra dabar, nors jaunesniajai Lietuvos gyventojų kartai, kaip ir pačiam autoriui, ilgą laiką ši tema buvo beveik nežinoma. Domėtis, gilintis paskatino dvi perskaitytos knygos – Juozo Daumanto „Partizanai“ ir Povilo Pečiulaičio-Lakštingalos „Šitą paimkite gyvą“. O toliau buvo kitos knygos, atsiradęs noras parodyti partizanų kovų herojiškumą, suteikti optimizmo, tą laikmetį parodyti ne tokiomis tragiškomis spalvomis. Rašytojo manymu, jei lietuviams nebūtų dirbtinai prikabinta „žydšaudžių tautos“ etiketė, Holivudas būtų sukūręs ne vieną filmą apie pokario laisvės kovas, o šis mūsų istorijos puslapis būtų žymiai geriau žinomas pasaulyje. Kita vertus, tam įtakos turėjo ir iš Rytų sklindanti propaganda apie „buržuazinius nacionalistus“, „fašistų pakalikus“ ir t.t.

Apie pokario kovas jau yra išleista keletas romanų, tačiau „Partizanas“ tarp jų išsiskiria ne tik apimtimi, bet ir veiksmo vieta – tai Mažoji Lietuva, Klaipėdos kraštas, Vakarų Žemaitija. Tos vietos artimos autoriui, nes yra jo gimtinė, nors protėviai kilę iš Raseinių krašto – kaip sakė pats M. Milinis, jo šaknys Raseiniuose gana gilios. Beje, ką tik pasirodžiusi pirmoji „Partizano“ pirmoji knyga buvo pristatyta ir Raseinių rajone – Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Kaulakių filiale.

Dilogija „Partizanas“ nėra pirma autoriaus knyga – pirmiausia buvo knygos apie Afganistaną, to karo dalyvių prisiminimų dvitomis „Afganistano kariai“, vėliau virtęs knyga „Afganistano mėsmalė“. Anot autoriaus, tiek „Partizanas“, tiek Afganistanui skirtos knygos rodo, kad sovietinis režimas labai panašiai elgėsi tiek pokario Lietuvoje, tiek okupuotame Afganistane.

Gaila, tačiau „Partizano“ dilogijos autorius sakė, kad toliau šios temos nebetęs, nors knygos ir sulaukė nemenko populiarumo. Anot jo yra daug kitų įdomių temų, kurias galima plėtoti, tačiau tolesni kūrybiniai planai liko neatskleisti nors galima tikėtis knygos apie 1944 m. Klaipėdos šturmą, kuris prasidėjo tų metų spalio mėn. pralaužus vokiečių frontą prie Raseinių.

Kadangi autoriui ypač artima Mažosios Lietuvos tema, tai netrūko klausimų ir apie tai, sudėtingą (ypač pokaryje) šio krašto istoriją. Neliko pamiršta ir 1941 m. istorija, skaudūs to meto lūžiai ir autoriaus požiūris į tuos įvykius bei jų dalyvius. M. Milinio nuomone, šia tema parašyta jau nemažai, tik gaila, kad rašę autoriai dažniausiai nušviečia tik vieną istorijos pusę ir pasakę „A“, nepasako „B“.

Valandą užtrukęs literatūrinis vakaras - diskusija (joje dalyvavo ir apsilankęs LR Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius) niekam neprailgo, autoriaus atsivežtos knygos greitai rado naujus savininkus, nutįso autografų laukiančių skaitytojų eilutė. O gerb. M. Miliniui susitikimą Raseiniuose primins rajono savivaldybės mero pavaduotojo Kęstučio Užemecko, taip pat susitikimo organizatorių įteikti suvenyrai.

Jonas Brigys,

Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos bibliotekininkas