Stasys Šalkauskis
Stasys Šalkauskis
Gimė 1886 m. gegužės 16 d. Ariogaloje, Kauno apskr. Filosofas, pedagogas. K. Šalkauskio brolis. Dr. (1920), prof. (1922). Lietuvių katalikų mokslo akademijos vienas steigėjų (1922), tikrasis narys (1933), 1938-1940 m. pirmininkas. 1911 m. baigė Maskvos universitetą (teisę). Nuo 1911 m. gyveno Samarkande (Uzbekistanas), nuo 1915 m.– Šveicarijoje, 1915-1920 m. Fribūro universitete studijavo filosofiją, dalyvavo išeivijos lietuvių veikloje, Lozanos lietuvių konferencijoje (1916). 1920 m. grįžo į Lietuvą. 1921-1922 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune, 1922-1940 m. filosofiją, pedagogiką, logiką, estetiką – Vytauto Didžiojo universitete. 1939-1940 m. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą atleistas iš rektoriaus ir dėstytojo pareigų. Įkūrė ir 1921-1922 m. redagavo žurnalą „Romuva", 1932-1934 m. žurnalo „Židinys" redaktorius. Aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, skleidė tautiškumo, religingumo idėjas. 1927-1930 m. buvo Ateitininkų federacijos pirmininkas, veikale „Ateitininkų ideologija" (1933) sistemino ir aiškino ateitininkų principus ir pareigas. Mirė 1941 m. gruodžio 4 d. Šiauliuose.
