Leonas Petravičius

Leonas Petravičius



0001_l-petravicius_1576568856-ec3b41ceadbb63080bd4fe3db827e894.jpg

Gimė 1940 m. spalio 22 d. Juškaičių k., Šiluvos vlsč., Raseinių apskr. Vertėjas, dr. 1958 m. baigė Šiluvos vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą vokiečių kalbos ir literatūros specialybę. 1963 m., baigęs universitetą, pradėjo dirbti Vokiečių filologijos katedros dėstytoju. 1972 m. L. Petravičius apgynė daktaro disertaciją tuometinio Leningrado A. Gerceno pedagoginiame institute, nuo 1981 iki 1986 metų buvo Vokiečių filologijos katedros vedėjas. L. Petravičius žinomas kaip puikus vertėjas, vertęs literatūros kūrinius iš vokiečių, danų, norvegų, švedų kalbų. Jis Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos garbės narys. Pagal L. Petravičiaus verstas H. Ibseno ir A. Strindbergo dramas Kauno, Panevėžio ir Vilniaus teatruose pastatyti spektakliai. Reikšmingiausi vertimai – F. Dürrenmatto „Teisėjas ir jo budelis“, „Avarija“ (1966), T. Vesaaso „Didysis žaidimas“ (1973), S. Hoelio „Užburtas ratas“ (1975), H. Bango „Prie kelio“, Tinė (1978), A. L. Kiellando „Garmanas ir Voršė“, „Elsė“ (1980), J. Borgeno „Tamsieji šaltiniai“ (1986), F. V. Reitererio „Dievo teisynas ir gyvenimas“ (1997), W. Heineseno „Geroji viltis“ (1999). Leonas Petravičius apdovanotas 2004 „Metų vertėjo krėslo“ premija už vokiečių autorių klasikų kūrinių Novalio „Heinricho fon Ofterdingeno“, E. T. A. Hoffmanno „Majorato“, Josepho von Eichendorfo „Marmuro statulos“ vertimus. Mirė 2014 m. spalio 19 d. Vilniuje.