Stefanija Rūkienė-Šalūgaitė

Gimė 1906 m. gruodžio 25 d. Negirvos k., Ariogalos vlsč., Kauno apskr. Mokytoja. Baigusi Kėdainių mokytojų seminariją 1926 m., mokytojavo pradžios mokyklose, veikė su jaunaisiais ūkininkais, priklausė jaunalietuvių ir šaulių sąjungoms. 1941 m. birželio 14 d. Gubavos pradžios mokykloje, Salako vlsč., Zarasų apskr., komunistų suimta, išvežta į Vakarų Sibirą, Tomsko apygardon. Už akių nuteista 25 metus kalėti. Dirbo kolchoze, kirto taigą, tiesė kelius, vėliau dėstė rankdarbius Bakčaro našlaičių prieglaudoje ir vidurinėje mokykloje. 1956 m. rudenį grįžo į Lietuvą. 1964 m. gruodžio 25 d. atvyko į JAV pas savo vyrą ir dukrą. Parašė ir paskelbė savo išgyvenimų atsiminimus: „Vergijos kryžkeliuose”, „Grįžimas į laisvę”. Gyvendama Hot Springse S. Rūkienė aktyviai reiškėsi Lietuvos Atgimimo sąjūdžio ir Amerikos Lietuvių Tarybos veikloje. Mirė 1996 birželio 28 d, Hot Springse. Palaidota Hot Springso Kalvarijos kapinėse (Arkanzasas, JAV).