JONAS ŽEMAITIS (1909-1954)

JONAS ŽEMAITIS (1909-1954)



0001_zemaitis_1544002618-0daa218eb6f85fc7b875f586a9fde54c.jpg

Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas. Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 m. kovo 11 d. Seimo deklaracija pripažintas Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas sovietų okupacijos metais.

Jonas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. 1910 m. Žemaičių šeima apsigyveno Lomžoje, 1917 m. – Raseiniuose. Čia J. Žemaitis baigė progimnaziją. 1926 – 1929 m. jis mokėsi Kauno karo mokykloje, gavo leitenanto laipsnį. 1936 – 1938 m. J. Žemaitis studijavo Prancūzijos Fontenblo artilerijos mokykloje. Gavęs kapitono laipsnį, vadovavo Lietuvos kariuomenės 1-ojo, vėliau – 4-ojo artilerijos pulkų mokomosioms baterijoms. 1941 m. pasitraukė iš tarnybos, atsisakęs bendradarbiauti su sovietine ir vokiečių armijomis. Išėjęs į atsargą, gyveno Kaune, vėliau – Šiluvos valsčiuje, Kiaulininkų kaime. 1945 m. tapo partizaninės Žebenkšties rinktinės štabo viršininku, 1947 m. – Jungtinės Kęstučio apygardos (Raseinių apskr.) vadu, 1948 m. įkūrė Jūros (Vakarų Lietuvos) partizanų sritį, tapo jos vadu. 1949 m. visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, sukūrus Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, J. Žemaitis išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, ėjo Gynybos pajėgų vado pareigas, jam buvo suteiktas aukščiausias – partizanų generolo laipsnis. 1951 m., ištikus insultui, atsisakė šių pareigų. Slapstėsi bunkeryje Jurbarko r., Šimkaičių miške. 1953 m. gegužės 30 d. suimtas. Tardytas Maskvoje, Butyrkų kalėjime, kur ir sušaudytas 1954 m. lapkričio 26 d. Kapas nežinomas. 1997 m. apdovanotas pirmojo laipsnio Vyčio kryžiumi (po mirties), suteiktas kario savanorio statusas.