Naujienos

Sausio 29 d. Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos dailės galerijoje atidaryta Alberto Dukausko tapybos darbų paroda „Yra šalis, kur upės teka“. Į parodos atidarymą sugūžėjo nemažai Alberto kūrybos gerbėjų.

Parodos organizatorė ir vedėja – Viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Asta Kriščiokaitienė, skelbdama Alberto Dukausko tapybos darbų parodos atidarymo pradžią, kalbėjo: „Mieli meno mylėtojai, susirinkę į pirmosios šių metų parodos atidarymą. Šiemet vėl kviesime jus jaukiai praleisti laiką bibliotekoje, susipažinti ir pasidžiaugti mūsų krašto ir šalies kūrėjų darbais – žinutėmis, kuriomis kiekvienas kūrėjas kalba mums. Tą kalbą suprantame kiekvienas skirtingai, tas turbūt ir yra įdomiausia. Šiandien mums kalba raseiniškis tapytojas, tautodailininkas Albertas Dukauskas. Kalba gamtovaizdžiais, sodriomis, ryškiomis, o kartais pastelinėmis spalvomis, kalba apie meilę savam kraštui – jo gamtai, tradicijoms, paveldui“.

Apie savo pomėgį tapyti, kuriuo susidomėjo nuo pat vaikystės, Albertas sako: „Tai liga, kurios negalima išgydyti jokiais vaistais ar skalpeliu“. Nors didžiausią įspūdį jam paliko Augustino Savickio žodžiai: „Įkvėpimas ir iškvėpimas yra tik fizkultūra, o tapyba – juodas ir sunkus darbas“. Personalinei parodai jis atrinko paveikslus Lietuvos gamtos motyvais. Kodėl gamta? Albertas turi atsakymą: „Gamta – tai vieta, kuri mane žavi, sielai teikia atgaivą, kurioje galiu susikaupti. Juk tokia graži mūsų Lietuva: lygumos, miškeliai, prie kelių kryžiai. Apie visą tai ir pasakoju savo žiūrovams. Menas turi paliesti širdį. Man nėra svarbu, ką pasakys kritikas, man svarbu išlieti širdį – tapyti tai, ką matau ir kad kiti tai pamatytų“.

Raseinių menininkų bendrijos „Pegasas“ vadovas Vytautas Bulotas, sveikindamas Albertą personalinės parodos atidarymo proga ir vertindamas jo paveikslus, sakė: „ Nesu profesionalus meno ekspertas, tačiau matau realistinius, romantiškus vaizdus, spalvų derinius, kurie tikrai paliečia kiekvieno žiūrovo širdį. O juk toks autoriaus ir yra tikslas“. Anot Vytauto, gerai, kad Albertas serga nepagydoma „tapymo liga“ ir nebūtina ją gydyti.

Nijolė Rimkienė, Raseinių rajono tautodailininkų bendrijos „Sodžius“ pirmininkė, pritarė Alberto nuostatai nepaisyti kritikų nuomonės, o tapyti tai, ką mato, jaučia, kuo širdis alsuoja. Prisiminė Nijolė vieno menotyrininko žodžius, kurie labai tinka apibūdinant Alberto paveikslus. „Jei fiksuojamas koks nors gamtos kampelis, tai dailininkas turi įnešti kažką savo...“.  Anot Nijolės, kaip tik, žvelgiant į Alberto paveikslus, matai, kad kiekvienas jų šiek tiek pagražintas, daugiau įdėta meilės, spalvų, kurių realiame „kadre“ nepamatysi.

Tarp pasisakymų atėjusius į parodos atidarymą džiugino Vidmanto Petraičio atliekamos dainos. Ypač visus sužavėjo daina, sukurta asmeniškai Albertui. Jūs turite tai „išgirsti“:

Rudens žiemos nakty

kiek tu joje esi,

kiek žodžių audiny

name kur gyveni.

Norėtum gal giliau

įsikabint į tylą,

bet nieko nerandi

visur tik žodžiai, žodžiai...

Ir kas esi,

ir kur eini?

Seniai savęs neklausi

gyvent įpratęs

lyg žuvis

savajam tvenkiny...

Ir ką daugiau čia bepridursi. Juk menas ir yra tylos išraiška. Kiekviena meno forma išdrįsta pasilaikyti tai, kas nebuvo pasakyta, bet regima.

Po pasisakymų Albertą Dukauską personalinės tapybos darbų parodos atidarymo proga sveikino ir gėlių žiedus bei suvenyrus dovanojo Raseinių viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Danguolė Kasparavičienė ir vyr. bibliotekininkė Asta Kriščiokaitienė, draugai, pažįstami, menininkai, linkėdami jam tvirtos sveikatos ir kūrybinės sėkmės.

Apsilankę parodoje, galėsite pasigrožėti ne tik įspūdingais paveikslais, bet ir susipažinti su išsamia Alberto Dukausko kūrybine biografija. Paroda eksponuojama (2020 01 30 – 2020 03 02).

Rūta Gudžiūnienė

Autorės nuotraukos