Naujienos

Šiais ilgametės Betygalos bibliotekininkės, šviesios atminties Emilijos Skudrienės žodžiais norisi pradėti pasakojimą apie gražią šventę  – Betygalos bibliotekos  veiklos 80-mečio paminėjimą. 1969 m. pradėjusi dirbti naujai pastatytame seniūnijos pastate įkurtoje bibliotekoje,  po trijų dešimčių metų ji rašė: „Pirmoji biblioteka kaip sykis buvo tame pačiame žemės plote, kur ir dabar esti. Tikiuosi, supratote, kodėl taip brangi ši vieta. Tai iš čia sklinda knygų šviesa, ji tarytum šventa.“  Turbūt jau  pastebėjote, kad šiemet ir dar viena graži sukaktis bibliotekos gyvenime – 50 metų ji įsikūrusi seniūnijoje. 

  Nieko keisto, jei pasakojimą apie bibliotekos gyvenimą pradedu ne nuo tų 1939 metų, kai  du šviesūs žmonės – kanauninkas Pranciškus Janulaitis ir kunigas Jonas Plankys špitolės salikėje  atidarė knygynėlį, o nuo bibliotekininkės, beveik  keturis dešimtmečius kūrusios biblioteką Betygaloje, minčių. Emilija su nuoširdžiu atsidavimu kūrė ne patalpas, ne pastatą, bet  biblioteką – jos įvaizdį, vaidmenį miestelio gyvenime. Ir prisiminimai apie ją, jos darbą betygališkių širdyse – patys šilčiausi. 

Dvasininkų įkurta biblioteka  Betygaloje buvo viena pirmųjų viešųjų bibliotekų Lietuvos miesteliuose. Prieš tai savo bibliotekėles bandė kurti įvairios visuomeninės organizacijos – vienos tai darė savo noru, kitoms buvo nurodyta. Jos kaip atsirasdavo, taip ir išnykdavo. Jų  fonduose buvusių knygų likimas nežinomas, kaip ir tų 300 egzempliorių, kuriuos skaitytojams už penkių litų užstatą išdavinėjo pirmasis bibliotekininkas Steponas Jakšta. Galbūt  viena kita atsidūrė  šviesuolio Antano Juškos rankose,  tik vienintelė knyga – 1930 m. išleisti Maironio raštai į biblioteką sugrįžo vos prieš šešerius  metus, kaip ir stebuklingo atsitiktinumo ir supratingumo dėka prieš porą metų atkeliavo kraštiečio grafiko Jono Kuzminskio 1981 m. sukurtas  bibliotekos ekslibris.

Per 80 bibliotekos veiklos  metų keitėsi ir darbuotojai, ir skaitytojai, ir politiniai vėjai. Biblioteka iki 1969 m. buvo kraustoma vis į kitą  vietą, karo metu visai neveikė, nes ne skaitymas žmonėms tuomet  rūpėjo. Po karo  bibliotekininkais dirbo Sabaliauskas,  Jadvyga Vitkauskienė, Danutė Mosiejūtė-Matulionienė,  Irena Kalinienė. Kai biblioteka po  klajonių grįžo į senąją vietą, įsikūrė naujai pastatytame dabartiniame seniūnijos pastate, persikraustymų vis tiek nepavyko išvengti. Tik šįkart keliavo iš pirmo aukšto į antrą, ir atvirkščiai.  O šią žiemą  (tarsi  išankstinė dovana abiejų jubiliejų proga)  bibliotekoje  atliktas remontas, praplėstos patalpos, teisingiau sakant, beveik sugrąžintos į pradinę vietą, nupirkti nauji baldai.  Tapo šviesiau, gražiau, jaukiau. Esame labai dėkingi  rajono savivaldybei ir viešajai bibliotekai už priimtus sprendimus ir skirtą finansavimą.

 Per  tokį  solidų laikotarpį įvyko daugybė renginių, skaitytojams išdalinta šimtai tūkstančių knygų. Šventės metu prieš dalyvių akis nuotraukose bėgo bibliotekos veiklos kaleidoskopas – spalvingas, įvairiapusis, rimtas ir žaismingas – toks, koks buvo. O  į šventę sugužėjo  ypatingai daug bibliotekos draugų. Jau seniai taip buvo, kad į erdvią Betygalos bendruomenės salę susirinktų tiek, kad  net  atsisėsti pritrūktų vietos.

Malonu tęsti prieš tokį gražų laiko tarpą pradėtą šviesos skleidimą, kai supa tokie nuostabūs, žingeidūs, šviesūs žmonės, kai palaiko idėjas, aktyviai dalyvauja bibliotekos gyvenime.  Daug gražių žodžių buvo išsakyta skaitytojams, rėmėjams, skaitančioms šeimoms ir visiems kitiems žmonėms, savo idėjomis, mintimis, pagalba, buvimu nuspalvinantiems bibliotekos gyvenimą ryškiomis spalvomis. Ir pasidžiaugti turėjome kuo: ir puikiu jaunųjų skaitytojų, būsimųjų talentų Gytės Šilvaitės, Karolio ir Pauliaus Pranckūnų muzikiniu debiutu, ir  gražiu bendradarbiavimu su seniūnijos bendruomenėmis, Maironio gimnazija, Dubysos  ir Tytuvėnų regioniniais parkais,  RMMVB filialais,  ir kraštiečių, gyvenančių  sostinėje, palaikymu, dovanojamomis knygomis, ir, be abejonės, savo skaitytojais,  noriai skaitančiais, dalyvaujančiais renginiuose, įvairiose akcijose. Labai džiaugiuosi, kad prigijo  tradicija gegužės 7-ąją miestelio skvere skaityti vaikams akcijoje „Betygala skaito!“.

 Galime didžiuotis, kad trečius metus iš eilės betygališkiai  buvo patys aktyviausi  akcijoje „Vasaros skaitymo iššūkyje“, šiemet  dalyvavo  virš penkiasdešimties, o įveikė 46 dalyviai.  Ta proga  Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktorė Daina Sutkevičienė įteikė KAVB dovaną – šviečiančią knygelę betygališkiams už puikius akcijos „Vasara su knyga“ rezultatus, kad ji įkvėptų naujiems darbams ir padėtų patikėti savimi sunkiausiomis akimirkomis. Direktorė taip pat įteikė padėkas  bibliotekos rėmėjams, pagalbininkams už svarų indėlį į bibliotekos veiklą. O bibliotekininkė padėkų už įvairiausias veiklas išdalino šūsnį. Nes vienas lauke – ne karys. Labai džiugu turėti žmonių, su kuriais kartu surėmę pečius nuverčiame kalnus, prisigalvojame visokių veiklų ir taip gražiai tarpusavyje draugaujam. Džiugu, kai į biblioteką užsuka ir 90-metį perkopę, ir vos  dvejų sulaukę skaitytojai. Skaitymas – užkrečiama bacila, ir nuo jos gydytis nereikia, nereikia konsultuotis su gydytoju ar vaistininku. Užtenka užsukti į biblioteką ir pasitarti su bibliotekininke.

Šventės metu  ištarta „ačiū“  daugybę  kartų. Tai pats didžiausias malonumas darbe, kai tavo idėjas palaiko, prisijungia, padeda, kai neša žinią apie bibliotekos veiklą į platesnes erdves.  Dėl to ir  gera kasdien atrakinti bibliotekos duris ir laukti SAVO skaitytojų jau 11 metų. Ir sulaukti jų tariamo „ačiū“.

Nuoširdžiai dėkoju bibliotekos skaitytojams ir visiems visiems už draugystę su biblioteka, bendradarbiavimą, pagalbą, paramą įgyvendinant idėjas. Tegul Betygalos biblioteka būna ir man, ir jums pilna atradimo džiaugsmo. Kviečiu tą gražią tradiciją tęsti. Nepamirškite kelio į biblioteką, čia Jūs visada laukiami. Taip pat nuoširdžiai dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šventės organizavimo.

Regina Musteikienė,

RMMVB Betygalos filialo vyriausioji bibliotekininkė