Naujienos

Susitikimas su Alvydu Šlepiku Betygaloje



0001_53061978_2912874412184800_6957436588150226944_n_1552898169-4c1620cc3f3345f5926f35950dc41d4e.jpg

Betygalos biblioteka pakvietė savo skaitytojus į susitikimą su Alvydu Šlepiku, poetu, prozininku, aktoriumi, scenaristu, režisieriumi – labai įvairiapusiška asmenybe. Iš Molėtų krašto kilęs svečias labai maloniai, betarpiškai bendravo su susirinkusiais.

Lietuvos muzikos akademijoje įgijęs dramos aktoriaus meistriškumo specialybę, A. Šlepikas vaidino žymių režisierių  (D. Tamulevičiūtės, J. Vaitkaus, R. Tumino ir kt.) spektakliuose, vėliau pats mokėsi dramos režisieriaus specialybės. Rašydamas scenarijus arba režisuodamas  prisidėjo prie serialų  „Nekviesta meilė“, „Moterų alėja“, „Kriminalistai“, „Moterys meluoja geriau“,  filmų „Kunigo naudą velniai gaudo“, „Patriotai“ ir kt. kūrimo.  Jis taip pat režisavo dokumentinių filmų ciklą „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ bei šiuo metu per LRT rodomą  serialą „Laisvės kaina. Disidentai“.

 Alvydo Šlepiko poetinis debiutas  prasidėjo dar mokykloje. Svečias šiltai prisiminė  lietuvių kalbą dėsčiusius mokytojus.  1994 m.  jo eilėraščiai išspausdinti  antologijoje „Svetimi“, už eilėraščių rinkinį „Taika tavo kraujui“ skirta Zigmo Gėlės premija,  už rinkinį „Tylos artėjantis“ – J. Lindės‑Dobilo premija, literatūrinė „Varpų“ premija skirta už eilėraščius. 2005 metais pasirodė novelių rinkinys „Lietaus dievas“, 2016 m. išleistas papildytas „Lietaus dievas ir kiti“. Pagal kelias noveles sukurti spektakliai. Novelių tematika labai realistinė.

Žinomiausias ir labiausiai įvertintas A. Šlepiko kūrinys  – 2012 m. pasirodęs romanas „Mano vardas – Marytė“, pasakojantis apie vokiečių vaikus, pokario metu Lietuvoje ieškojusius galimybės išgyventi.  Apie vadinamuosius „vilko vaikus“ ilgą laiką buvo vengiama kalbėti. Autorius įdomiai  pasakojo, kaip gimė  idėja parašyti šį romaną, kalbėjo apie  susitikimus su Lietuvoje  tebegyvenančiais „vilko vaikais“, apie jų baimes,  išgyvenimus, slegiančius iki dabar.  Romanas sulaukė didelio susidomėjimo  ne tik Lietuvoje  (išleistas jau aštuntas leidimas), yra išverstas į estų, latvių, lenkų, olandų, ukrainiečių, vokiečių kalbas. Autorius apdovanotas Lietuvos rašytojų sąjungos ir Jono Marcinkevičiaus, Patriotų premijomis, o 2018  m. Berlyne  jam įteikta vokiečių meno istoriko Georg Dehio (1850–1932) vardu pavadinta premija, skiriama rašytojams, kurių kūryba nuosekliai tematizuoja vokiškosios istorijos ir kultūros apraiškas Europoje.  

Betygališkiai ne tik klausėsi įdomaus, nuotaikingo pasakojimo,  svečias perskaitė ir keletą savo eilėraščių bei  novelę „Didžioji motina“, geranoriškai pasirašinėjo knygose, kurių, beje, vos vos nepritrūko.  Betygališkių  vardu nuoširdžiai dėkoju Alvydui Šlepikui už  nuoširdumą, sudarytą unikalią galimybę Betygalos bibliotekos skaitytojams su juo susitikti.  Tikimės, kai tai pirmas, bet ne paskutinis jo apsilankymas Betygaloje.  

Taip pat  dėkoju Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešajai bibliotekai, finansavusiai šį renginį, skirtą Lietuvių kalbos dienoms, ačiū tariu visiems renginio dalyviams, nepagailėjusiems laiko,  kolegėms, atvykusioms iš kitų filialų, sudominusioms ir savo skaitytojus, Betygalos bendruomenei – už šiltas patalpas.

Regina Musteikienė,

Betygalos filialo vyr. bibliotekininkė