Naujienos

Gruodžio 5 d. Muzikos ir meno skaitykloje vykusi muzikinė popietė „Oi žiba žiburėlis“ buvo skirta kompozitoriaus, vargonininko, choro dirigento, pedagogo, savo veikla bei kūryba pelniusio lietuvių profesionaliosios muzikos patriarcho vardą Juozo Naujalio (1869–1934) metams paminėti.

Pirmieji lietuvių kompozitoriai nebuvo profesionalai, tai yra jie nebaigė kompozicijos mokslų. Dauguma jų dirbo vargonininkais, mokėsi aukštosiose muzikos mokyklose vargonavimo arba dainavimo. Šie muzikai kūrė daugiausia vokalinę muziką, ypač dainas chorui, kurių tuo metu labai trūko. Tarp pirmųjų kompozitorių žymiausi yra Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas, Mikas Petrauskas, Stasys Šimkus ir kiti.

Groti vargonais (ir šiek tiek kompozicijos) Juozas Naujalis mokėsi Varšuvos muzikos institute. Vargonininkavo Kauno katedroje. Be to, Naujalis į mūsų muzikos istoriją įėjo ir kaip organizatorius: Kaune įsteigė vargonininkų kursus, leido pirmąjį lietuvišką muzikinį laikraštį „Vargonininkas“, Kaune įsteigė muzikos mokyklą (1919 m.), kuri netrukus tapo valstybine mokykla, o 1933 m. perorganizuota į Kauno Konservatoriją. J. Naujalis vienas iš pirmosios Lietuvos dainų šventės (1924) organizatorių ir jos vyriausiasis dirigentas. Dirigavo ir antrojoje bei trečiojoje – Vytauto Didžiojo – dainų šventėse (1928 ir 1930 metais). Kaip puikų chorinės muzikos žinovą į savo dainų šventes jį kvietėsi latviai bei estai. Dainų šventės neįsivaizduojamos be dainos „Lietuva brangi“, kuriai muziką parašė J. Naujalis.

 Ne vieną dainą J. Naujalis yra sukūręs Maironio lyrikos žodžiams. „Dažnai Maironis, parašęs eilėraštį, „dar šiltą“ jį atnešdavo Naujaliui, kad šis parašytų jam muziką, arba ateidavo padiskutuoti, kurie eilėraščiai tinka dainoms“, – yra pasakojusi kompozitoriaus dukra Zofija Naujalytė-Didenkienė. J. Naujalis 1905 m. išleido aštuonių dainų pagal Maironio žodžius sąsiuvinį mišriam ir vyrų chorui. Tarp jų buvo „Lietuva brangi“, sovietmečiu tapusi neoficialiuoju Lietuvos himnu, „Miškas ūžia“, „Sunku gyventi“, „Už Raseinių ant Dubysos“, suvalkiečių regioninio patriotizmo himnas „Kur bėga Šešupė“.

Už bažnytinės muzikos kūrinius J. Naujalis buvo apdovanotas Italijos „Karūnos“ ordinu (1929), už ypatingus nuopelnus Lietuvai – LDK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu (1930), Lietuvos savanorių bei Nepriklausomybės dešimtmečio medaliais (1928).

Raudondvaryje gimusiam muzikui pastatyti 3 paminklai, o memorialinis muziejus įkurtas Raudondvario pilyje.

Popietės dalyviai klausėsi vinilinių plokštelių įrašų, kuriose skambėjo visiems puikiai žinomi ir širdžiai mieli patriotiniai kūriniai, taip pat giesmių iš Lietuviško bažnytinio giesmyno, kurias harmonizavo kompozitorius J. Naujalis.

Ona Smitrienė,

RMMVB Informacinių paslaugų ir vaikų literatūros skyriaus vyresn. bibliotekininkė