Naujienos

Pažintinė-kvalifikacinė darbuotojų išvyka į Vilnių



0001_1a_1565003068-891211fdf406796b6fee0bf00e3e8967.jpg

Vykstantys spartūs pokyčiai ir augantis bibliotekų potencialas lemia, kad bibliotekininkų funkcijos smarkiai išsiplečia, todėl kinta ne tik reikalavimai darbuotojų bazinėms profesinėms žinioms ir gebėjimams, bet ir reikalavimai bendrosioms kompetencijoms bei jų ugdymui. Todėl darbuotojų kvalifikacijai turi būti teikiamas prioritetas, sudarytos sąlygos tobulėti tiek profesinėje srityje, tiek kaip asmenybėms.

Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka, siekdama teikti kuo kokybiškesnes paslaugas vartotojams, rūpinasi savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, jų kompetencijų tobulinimu, sudaro visas sąlygas darbuotojams dalyvauti profesinių žinių, praktinių įgūdžių atnaujinimo renginiuose – mokymuose, konferencijose, seminaruose, stažuotėse. Taip pat didelis dėmesys skiriamas darbuotojų neformaliajam švietimui ir savišvietai – nuolatiniam savarankiškam mokymuisi, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi. Viena iš savišvietos formų, kuri jau kelinti metai sėkmingai taikoma mūsų bibliotekos darbuotojams – pažintinės-kvalifikacinės išvykos. Tokia išvyka buvo suorganizuota ir šių metų liepos 31 dieną. Išvykos tikslas – apsilankyti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, naujausiame Lietuvoje modernaus meno MO muziejuje ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriuje.

Pati pirmoji ir svarbiausia išvykos dalis prasidėjo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kur mus pasitiko Projektų valdymo skyriaus vadovė Giedrė Čistovienė ir Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė. Giedrė Čistovienė bibliotekininkams pristatė 2013-2016 metais vykdyto projekto „Bibliotekos pažangai 2“ rezultatus, kurio tikslas buvo sustiprinti Lietuvos bibliotekų gebėjimus tenkinti besivystančios bendruomenės poreikius ir įtvirtinti bibliotekas kaip tvarias bendruomenines institucijas, galinčias pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimo kokybę. Taip pat kalbėjo apie šiuo metu vykdomą projektą „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“, kuriuo siekiama prisidėti prie 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ poveikio rodiklių pasiekimo. Siekiama, kad 2023 metais gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu dalis, siektų 87 proc. gyventojų. Pranešėja taip pat pristatė dar 2 šiuo metu vykdomus projektus: „Visuomenės poreikius atitinkančios virtualios kultūrinės erdvės plėtra“, kurio metu numatyta sukurti 9 naujas el. paslaugos, palengvinančias skaitmeninto kultūrinio turinio paiešką, kaupimą, tvarkymą ir naudojimą švietimo, mokslinių tyrimų ir kitais portalo epaveldas.lt paslaugų gavėjams aktualiais tikslais ir „Modernaus elektroninio turinio išsaugojimas ir sklaida“, kuriuo siekiama modernizuoti LIBIS, perkeliant LIBIS bibliotekų teikiamas el. paslaugas į centralizuotai valdomą debesų kompiuterijos infrastruktūrą, ir plėtoti portalą ibiblioteka.lt, kuriant naujas ir modernizuojant esamas el. paslaugas. Giedrė taip pat kalbėjo ir apie medijų raštingumą, robotizaciją ir dirbtinį intelektą bibliotekose bei kitas darbo bibliotekoje naujoves. Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė kalbėjo apie ankstyvąjį skaitymą, jo teikiamą naudą. Pateikė keletą patarimų, kur ir kokias būdais galima būtų informuoti tėvus apie ankstyvojo skaitymo priemones. Eglė taip pat pristatė Skaitymo skatinimo programos pilotinį projektą „Knygų startas“, kurio tikslas aprūpinti naujagimių sulaukusias šeimas pirmosiomis knygomis ir metodine medžiaga apie ankstyvojo skaitymo naudą. Šiuo metu yra paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pirmosios knygos konkursui, kuriame kviečiami rašytojai ir dailininkai sukurti paveikslėlių knygą, atitinkančią 0‒3 metų vaikų psichologinės ir motorinės raidos, ankstyvojo amžiaus recepcijos ypatumus, poreikius ir interesus. Pagrindiniai šio projekto vykdytojai – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, savivaldybių viešosios bibliotekos, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos leidėjų asociacija ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius.

Nuoširdžiai padėkoję kolegėms už informatyvią ir itin naudingą informaciją, skubėjome į pažintinę ekskursiją po atnaujintą Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Ekskursiją vedė patyrusios gidės, kurios mus supažindino su daugybe įdomių ir reikšmingų bibliotekos istorijos faktų, nušviesdamos reikšmingus įvykius ir akcentuodamos svarbias veiklas. Pasak jų, atnaujintoje bibliotekoje visos viešos erdvės yra atviros lankytojams, todėl ir mes galėjome laisvai pasivaikščioti naujose erdvėse, pasigrožėti knygų ir IT priemonių gausybe. Daugelį sužavėjo  prie pagrindinio įėjimo marmuro laiptai, Martyno Mažvydo skulptūra bei dailininko Antano Garbausko sukurtas spalvoto stiklo vitražas. Ekskursijos pabaigoje apsilankėme inovatyvioje bibliotekos erdvėje – dirbtuvėse „PATS SAU“, kur vaikai ir jaunimas gali įgyvendinti savo idėjas, kurti projektus ar tiesiog gaminti norimus rankdarbius, pasinaudodami įvairiausiomis dirbtuvėse esančiomis šiuolaikinėmis technologijomis.

Atsisveikinę su modernia knygų šventove skubėjome aplankyti antrą objektą – MO muziejų. Pirmiausia apžiūrėjome muziejaus pastatą iš lauko, kuris išsiskiria savo netradicine forma. Šį pastatą projektavo žymus pasaulio architektas Danielis Libeskindas. Muziejaus kolekcijoje daugiau nei 5 000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių nuo 1960-ųjų iki šių dienų. Kad daugiau sužinotume apie MO muziejų, jo istoriją, parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“ bei joje eksponuojamus kūrinius ir jų autorius, pasitelkėme į pagalbą profesionalius MO gidus, kurie išsamiai pravedė ekskursiją. Jos metu turėjome puikią galimybę išplėsti savo žinias apie parodoje eksponuojamus Lietuvos, Vokietijos ir Baltijos šalių kūrėjų darbus bei sužinoti, kaip keitėsi žmogaus požiūris į jį supančias gyvybės formas: nuo mitinių būtybių iki futuristinių hibridų. Džiaugiamės turėję galimybę apsilankyti muziejuje, kuris yra įtrauktas tarp 10 labiausiai vertų aplankyti muziejų pasaulyje.

Paskutinis objektas, kurį aplankėme – Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyrius, įsikūręs Vingio parke, apsuptame šimtamečių medžių. Sode gražu visais metų laikais: šalimais teka Neris ir teikia gaivą, rytinėje pusėje – aukštas ir ilgas šlaitas, tad galima pasijusti kaip didelio kalno papėdėje. Jokio miesto triukšmo, jokių civilizacijos kvapų, rami, tyki ir skaidri gamtos oazė. Ši vieta, nuo XVI a. pr. priklausiusi garbingiausiai ir didingiausiai LDK Radvilų giminei. Senove dvelkia dalį sodo juosianti XVII a. jėzuitų, Vilniaus universiteto įkūrėjų, vienuolyno tvora. Vingio rūmai minimi ir L. Tolstojaus romane „Karas ir taika“. Vingio šilas ir dabartinė botanikos sodo skyriaus teritorija yra sietina su farmacijos mokslų pradžia, čia jėzuitų auginamos vaistažolės buvo plačiai naudojamos vaistams gaminti. Šiame sode augalų kolekcijos pradėtos kaupti nuo 1921 metų. Šiuo metu sode galima pamatyti apie 2000 skirtingų žolinių augalų, 206 skirtingų rožių, 245 medžių ir krūmų rūšių, aptinkamų skirtingose pasaulio vietovėse. Savo darbą ir, atrodo, kiekvieną medį ir žolyną įsimylėjusios gidės labai įdomiai papasakojo ir supažindino mus su sodo augmenija, o ekskursijos pabaigoje maloniai nustebino pavaišindamos čia pat išvirta kvapnia žolelių arbata.

Profesorė Audronė Glosienė yra pasakiusi, kad bibliotekos yra nepaliaujamas kitimas, o kitimas – tai ir iššūkis, ir galimybė. Galimybė keistis, kurti naują, siekti, mokytis, tobulėti, sužinoti, išbandyti. Šios išvykos dėka turėjome galimybę pabūti kitime, prasiplėtė pažinimo horizontai, įgijome naujų žinių. Be to, bendros kelionės vienija kolegas, jų metu sukuriamos bendros patirtys ir emocijos, skatinančios geresnį supratimą ir tarpusavio ryšius, kas labai įtakoja siekiant bendrų darbo veiklos rezultatų.

Virginija Miežinienė,

Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos vyr. metodininkė

Nuotraukos Reginos Musteikienės ir Virginijos Miežinienės