Naujienos

„Ariogalos miestely, klausant radijo kažkas labai braška traška“

1926 m. birželio 12 d. 19 val. į eterį nuskrieję šaukiniai „Alio, alio. Radio Kaunas – Lietuva“ atvertė naują Lietuvos technikos istorijos puslapį – šalis įstojo į techniškai pažengusių valstybių klubą. Deja, viena paskutinių – 1926 m. Europoje savo radijo stočių neturėjo tik Rumunija, Bulgarija, Graikija ir Portugalija.

Lietuvos radijui skirta ne viena solidi knyga, tačiau jose mažai rasime duomenų apie to meto Raseinių krašto radiofikavimo istoriją. Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos leidžiamo istorijos ir kultūros žurnalo „Rasupis“ šiemetiniame numeryje pabandysime bent iš dalies užpildyti šią spragą, o šiandien skaitytojams siūlome rengiamo straipsnio ištrauką.

Lietuvoje pradėjus darbą pirmajai radijo stočiai bent iš pradžių jos klausytojų buvo mažai; sunku pasakyti, ar jų tuomet buvo Raseinių krašte. 1924 m. pradėjus registruoti pirmuosius radijo imtuvus (tada vadintus „klausomosiomis radio stotimis“) visoje Lietuvoje jų rasta tik septyni. Tuo tarpu 1940 m. pradžioje šalyje oficialiai (sumokėję abonentinį mokestį) radijo klausėsi net 77562 abonentai.

Statistiniai duomenys rodo, kad 1940 m. pradžioje Raseinių apskrities radiofikavimas (apskrityje buvo užregistruoti 2304 abonentai) nebuvo labai blogas – lenktos Mažeikių (1821 abonentai), Kretingos (1801), Rokiškio (1580), Šakių (1212), Tauragės (2121), Telšių (1726), Trakų (1494), Ukmergės (2083), Utenos (1776), Vilkaviškio (2117) ir kai kurios kitos apskritys. Nedaug atsilikta nuo Biržų (2557), Kėdainių (2634), Marijampolės (2402) apskričių.

Gaila, žymiai mažiau turima duomenų apie pačiuose Raseiniuose buvusius radijo imtuvus. Vis tik žinoma, kad 1937 m. pradžioje Raseinių mieste buvo užregistruoti 228 radijo abonentai. Šį skaičių galima palyginti su tų pat metų kitų miestų duomenimis. Suprantama, kad Raseinius toli lenkė Kaunas (8379 abonentai), Klaipėda (4509), Šiauliai (1536). Tačiau, šiame didesniųjų Lietuvos miestų sąraše Raseiniai buvo paskutiniai – Rokiškyje tuo metu buvo 258, Mažeikiuose 259, Telšiuose 262 abonentai.

Vis tik radijo imtuvų Raseiniuose daugėjo. 1939 m. duomenimis Raseinių pašte buvo užregistruota daugiau kaip 800 radijo abonentų. Pakilia gaida išsiskiria viena 1939 m. „XX amžiaus“ publikacija. Anot laikraščio korespondento, „Labai plinta radijo priimtuvų skaičius kaimuose. Štai, trumpu laiku nedidelėj Beržtų kaimo apylinkėj net 7 ūkininkai įsitaisė radijo priimtuvus. Perka 5-6 lempų aparatus. O vienas ūkininkas (20 ha savininkas) net ruošiasi įsitaisyti aparatą su malūnėlio elektra varomą ir kartu apšviesti visą sodybą elektros šviesa. Mieste taip pat labai pagausėjo aparatų skaičius, tik labai brangi elektra: radijui po 75 ct., o šviesai net po 1 Lt.“

Aišku, radijo programos nebuvo galima išgirsti neturint gana brangaus imtuvo, o jį buvo galima įsigyti ir Raseiniuose. Antai 1938 m. „Lietuvos aidas“ išspausdino kiek neįprastos formos reklaminį skelbimą, kuriuo „Siera“ radijo imtuvų generalinė atstovybė Kaune potencialius radijo imtuvų pirkėjus informavo, kad „vienintelis radio aparatų „Siera“ atstovas Raseiniuose yra firma „Elbas“.

Lietuvos aidas, 1938 m. vasario 5 d. (vakarinė laida)

Įsigiję brangų radijo imtuvą, sumokėję nemažą abonentinį mokestį radijo klausytojai dar negalėjo būti tikri, kad be problemų galės klausyti pamėgtų laidų, nes tam galėjo trukdyti kaimynystėje veikę mechanizmai. Deja, su tokiais trikdžiais susidurdavo ir Raseinių krašto gyventojai.

Ko gero labiausia netikėtas liudijimas apie radijo trukdžius užfiksuotas 1939 m. Ariogaloje – anot „XX amžiaus“ korespondento, „Ariogalos miestely, klausant radijo kažkas labai braška traška. Pasirodo, kalti frizavimo aparatai. Reiktų sutvarkyti.“ Taigi čia susikirto radijo klausytojų ir verslininkų interesai – matyt to meto Ariogaloje atsirado modernių kirpėjų, naudojančių elektrines plaukų kirpimo mašinėles ir taip generuojančių radijo trikdžius.

Raseiniškiai klausė ne tik iš Kauno transliuotų laidų – kai kada taip būdavo nušviečiami ir vietiniai įvykiai. Antai 1934 m. visa Lietuva girdėjo tiesioginį reportažą iš „Žemaičio“ paminklo atidengimo.

Radio savaitė, 1934, Nr. 13

Tikėtina, kad paskutinė tarpukario Lietuvos radijo transliacija iš Raseinių buvo surengta 1939 m. liepos mėn. Kaip ir „Žemaičio“ atidengimas, proga buvo tikrai svarbi ir šį kart nušviestas nacionalinės reikšmės įvykis – Žemaičių plento iškilmingas atidarymas ir jo pašventinimas. „Ateinantį sekmadienį Žemaičių plente bus nepaprastos iškilmės, į kurias laukiama atvykstant Resp. Prezidento A. Smetonos ir Arkivyskupo Metropolito J. Skvirecko. Prie Kauno, Žemaičių plento pradžioje, 8 val. bus iškilmingai atidarytas paminklinis obeliskas su 1934—1938 m. data, 10.10 val. Ariogalos kryžkelėj vietos visuomenės sutikimas, 11.10 val. plento pašventinimo iškilmės Raseiniuose (plentą šventins J. E. ark. metr. J. Skvireckas) pamaldos, vietos įgulos ir šaulių paradas ir priešpiečiai, 15.30 val. išvykimas iš Raseinių. <...> Iškilmių dalis Raseiniuose 12 val. bus transliuojama per radiją.“.

Deja, ne visada žinių šaltiniu tapdavo Lietuvos radiofonas. Taip atsitiko ir su vienu svarbiausių XX a. įvykių – II pasaulinio karo pradžia. 1939 m. rugsėjo 1 d. „XX amžiaus“ (ekstra laida) korespondentas užfiksavo kaip ši žinia pasiekė Raseinius ir kokia buvo pirmoji reakcija: „Raseiniai apie karo paskelbimą sužinojo rytą, iš vokiečių radijo. Nuvykusius spaudos atstovus apžiūrėti Raseinių kalėjimo, pasitiko su žinia, kad karo veiksmai prasidėjo. Lenkijos kariuomenei 4 val. peržengus Vokietijos sieną, o 5 val., vokiečiai atmušę. Kalėjimo administracijoje 10 val. dar nieko nežinojo. Pareiškėm norą kuo greičiausiai grįžti į Kauną. Bet atsirado dar vienas pasiūlymas: atsiradusį keistą jausmą užliet bokalu.“ Akivaizdu, kad pirmoji hitlerininkų ištransliuota žinia apie rugpjūčio 31 d. jų pačių inscenizuotą Gliwicės radijo stoties užpuolimą pateikė agresoriui palankią informaciją. Raseiniškiai (ar bent miesto svečiai) keistą jausmą nusprendė užlieti alumi...

Kai kada Kaune būdavo sulaukiama Raseinių krašto klausytojų atsiliepimų apie radijo transliacijas. Antai 1933 m. savaitraštis „Mūsų laikraštis“ išspausdino tokią Bijūno pseudonimu pasirašiusio klausytojo kritišką žinutę iš Ilgižių. „Radio klausytojai nepatenkinti Kauno radio programa, kuri kaimui mažai taikoma. Paskaitų nepeikia, bet muzika nepatenkinti. Duokite nors valandėlę pasiklausyti lietuviškos muzikos, kur mums suprantama: kaip tai polka, suktinis, dainelės ir kt. Be to, būtinas reikalas įvesti rytais maldą į Mariją „Aušros Vartų“.

Dabar, kai radijo transliacijas galima ne tik klausyti, bet ir stebėti internete, radijas tebėra patikimas ir operatyvus informacijos šaltinis. Taigi nepasikliaukime vien socialiniuose tinkluose beriamomis naujienomis - rinkimės įvairesnius informacijos šaltinius.