Naujienos

Skaitantis žmogus – įdomus pašnekovas, geras patarėjas, protingas draugas. Tuo nesunku įsitikinti pakalbinus skaitytojus, kuriems knyga – bene geriausias draugas. Dar prieš karantiną, tarsi nujausdami, kad bibliotekos netrukus užsivers neaiškiam laikui, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriuose – tiek suaugusiųjų, tiek vaikų – nusidriekdavo eilutės žmonių su glėbiais knygų rankose. Bibliotekininkės vos spėjo suktis. Tie, kas nesuspėjo apsirūpinti – ne bėda. Dosniai atviras prieigas prie elektroninių knygų ir kitų virtualių pramogų atvėrė įvairiausios svetainės. Šiandien nesigaili tie, kurie aktyviai dalyvavo, o šiuo metu nuotoliniu būdu dalyvauja projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklose.

Bet grįžkime prie temos „Kas man yra biblioteka?“ Šį klausimą uždavėme daugeliui VB skaitytojų ir mus maloniai nustebino jų atsiliepimai apie biblioteką ir jos darbuotojus, skaitymą, knygas, pajutome, kad mes labai reikalingi žmonėms. O tai ir yra svarbiausia – būti reikalingu! Skaitytojai yra pagrindiniai mūsų darbo vertintojai ir teisėjai.

Gražina PEČKAITIENĖ,

RMMVB skaitytoja

 Man biblioteka – Knygų namai. Tai Pasaulio išmintis. Žinių šaltinis. Kaip smagu paimti i rankas knygą – naują, kvepiančią spaustuvės dažais... Aš už rašytines, ne elektronines knygas. Iš jų mokausi, lyginu savo gyvenimą, atrandu siūlomų naujovių,  keliauju po įvairias šalis... Esu Viešosios bibliotekos skaitytojų klubo „Serbentėlė“ narė, skaitau labai daug. Susitikimuose prie puodelio kavos ar arbatos dalinuosi savo mintimis, lavinu pastabumą, plečiu akiratį, vaizduotę.  Skaitydama prisimenu ir atpažįstu lankytas šalis, pasineriu į prisiminimų ir svajonių jūrą...

Biblioteka – tai susitikimų vieta su draugais ir pažįstamais, vyksta knygų, dailės, fotografijos darbų pristatymai ir šilti pokalbiai su jų autoriais. Ypač laukiu susitikimų su įdomiais, daug savo gyvenime pasiekusiais, šalies žmonėmis – aktoriais, dailininkais, fotografais, politikais. Toks betarpiškas bendravimas, dalijamasis patirtimi suteikia gyvenimui daugiau spalvų, galimybę prasmingai praleisti laisvalaikį.

Gerbiu čia dirbančius žmones, kurie pataria, parenka knygą, pakalbina, išklauso. Čia visuomet yra vietos mokymuisi, diskusijoms, patirties pasidalijimui, poilsiui.

Biblioteka man ir kompiuterinio raštingumo mokykla. Sėkmingai baigiau VB projekto „Pažangėjanti biblioteka kiekvienam“ kompiuterinio raštingumo kursus, kuriuose patobulinau savo kompiuterines žinias: išmokau pasigaminti kvietimus, sveikinimus, sukurti nesudėtingus filmukus. Dabar į bibliotekas mokytis renkasi projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklos lyderiai ir mokiniai, kurie moko gyventojus efektyviai, saugiai, atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis bei internetu ir jo teikiamomis galimybėmis.

Visokeriopos sėkmės, jums, mieli bičiuliai!

Antanas PUŽECKAS,

RMMVB skaitytojas

 Kai tik pramokau skaityti, knyga tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, o biblioteka – dažniausiai lankoma įstaiga. Prisimenu pirmąją biblioteką, kuri buvo įsikūrusi Perkūniškės aštuonmetėje mokykloje, vėliau, besimokydamas Raseinių I vidurinėje mokykloje (dabar Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla), buvau aktyviu šios mokyklos bibliotekos skaitytoju. Sužinojęs, jog kažkurioje rajono bibliotekoje yra mano pageidaujama knyga, galėdavau sukarti ne vieną kilometrą, kad tik galėčiau paimti ją į rankas ir perskaityti.

Vėlų rudenį ir žiemą, kai dienos trumpos, o naktys ilgos – pats tinkamiausias laikas skaityti. Per mėnesį perskaitau apie 7-10 knygų.

Skaitau įvairią literatūrą, tačiau dažniausiai renkuosi grožines knygas – biografines, dokumentines, istorines, nuotykines, detektyvus, filosofines, fantastines, romanus. Ypač domiuosi Rusijos istorinėmis asmenybėmis, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Mindaugo ir Vytauto gyvenimu ir veikla, Lietuvos rašytojų-klasikų biografijomis ir kt. Kartais, žiūrėk, skaitydamas vieno rašytojo kokį nors kūrinį, atrandi dar kelis šaltinius į kitų rašytojų kūrinius ta pačia tema. Juk smalsu sužinoti, ką apie vieną ar kitą istorinę asmenybę rašo kiti autoriai. Būtent troškulys žinoti tarsi už rankos vis atveda į biblioteką. O čia – Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje – randu ko tik širdis geidžia. Mielos ir paslaugios bibliotekininkės visada padeda surasti norimą leidinį.

Atėjęs pasikeisti knygų, visada prisėdu Skaitykloje paskaityti žurnalų ir periodinių leidinių, kurių čia apstu. Anksčiau skaitykla buvo įsikūrusi II aukšte ir buvo uždaresnė, ramesnė, o štai jau keli metai, kai ji veikia I aukšto fojė, kur lankytojų judėjimas didesnis. Kai kam gal trukdo susikaupti, tačiau man patinka tai, jog yra proga susipažinti su čia nuolat veikiančios dailės galerijos ekspozicijomis, paskaityti skelbimus, sužinoti apie Viešojoje bibliotekoje ir mieste vyksiančius renginius, kuriuose mielai dalyvauju.

Nesvetimas man ir internetas. Neišeidamas iš namų galiu susimokėti įvairius mokesčius, prisiregistruoti vizitui pas daktarą, perskaityti pačią naujausią informaciją apie šalyje ir pasaulyje vykstančius įvykius. Yra galimybė parsisiųsti ir elektroninę knygą, tačiau aš labiau vertinu popierines (gyvas) knygas.

Džiaugiuosi kasmet modernėjančia, gražėjančia Viešąja biblioteka ir joje teikiamomis paslaugomis, įspūdingais renginiais, maloniais ir aukštos kvalifikacijos bibliotekininkais. Bibliotekai linkiu ir toliau žengti pažangėjančių bibliotekų keliu, skatinti gyventojus pamilti knygą, kaip geriausią draugą.

 Gunda BRAŽAITĖ,

RMMVB skaitytoja, Raseinių Šaltinio progimnazijos 7c kl. mokinė

Tiksliai nepamenu, bet ir kalbėti, ir skaityti pradėjau labai anksti. Tai buvo naujas, įdomus, dar nepatirtas pasaulis, kuris mane labai žavėjo. Mano pirmoji perskaityta knyga buvo Šarlio Pero „Batuotas katinas“. Keista, bet jos iki šiol nepamiršau...

Bibliotekos duris pravėriau būdama pirmoke ir nuo to laiko esu jos skaitytoja. Ateinu čia kelis kartus per mėnesį pasikeisti knygų, pabūti su draugais. Kai reikia skubiai atlikti kokią svarbią užduotį, pasinaudoju kompiuteriu, kurių čia visa klasė.

Anksčiau daugiau laiko skirdavau skaitymui, dabar per mėnesį perskaitau maždaug vieną-dvi, per metus – nuo penkiolikos iki dvidešimt knygų. Daug laiko užima užklasinė veikla, pamokų ruoša.

Labiausiai mėgstu knygas, kuriose aprašomas realus kasdienis paauglių gyvenimas, o ne fantastiniai įvykiai. Įdomu, kai pagrindinis veikėjas arba labai skiriasi, arba yra itin panašus į mane.

Džiaugiuosi, jog bibliotekos darbuotojos visada padeda rasti tai, ko ieškau. Ar skaitau elektronines knygas? Elektroninių knygų neskaitau. Manau, kad dabar mes ir taip praleidžiame per daug laiko prie ekranų. Be to, jausti popierių tarp pirštų ir versti knygos puslapius yra vienas didžiausių skaitymo malonumų. Deja, taip galvojančių žmonių mažėja, todėl popierinės knygos laikui bėgant taps ne tokios populiarios, jas pakeis elektroninės.

Prieš porą metų, vasarą, daug laiko praleidau padėdama bibliotekininkėms – dėliojau knygas, tvarkiau lentynas ir pan. Taip pat dalyvauju bibliotekoje organizuojamuose renginiuose.

Eidama mieste dažnai matau skelbimus, informuojančius apie Bibliotekoje vyksiančius renginius. Taip pat nemažai informacijos randu socialinėje erdvėje.

Esu labai patenkinta bibliotekos aplinka. Personalas labai draugiškas, jei iškyla kokių nors sunkumų, visada stengiasi padėti. Jaučiuosi čia laukiama. Knygos lentynose išdėstytos tvarkingai, lengva rasti, ko ieškau. Rimtam darbui biblioteka yra viena geriausių vietų mieste. Iki „Svajonių bibliotekos“ – gal porą žingsnių... Manau, kad bibliotekoje galėtų vykti daugiau jaunimui aktualių renginių, taip pat norėtųsi daugiau erdvių ramiam pasisėdėjimui su draugais, interaktyvių erdvių.

Bibliotekos darbuotojams linkiu neprarasti geros nuotaikos, dažniau šypsotis, nes būtent tai ir sukuria jausmą, kad bibliotekoje visada esi laukiamas!

Alfonsas JOCYS,

RMMVB skaitytojas

Biblioteka – tai didžiausias kultūros židinys Raseiniuose. Ji taip pat kaip krašto istorijos muziejus, kaip mokykla, kaip bažnyčia. Mano gyvenime ji užima svarbią vietą.

Pradėjau skaityti būdamas 4-oje klasėje, tada gyvenau kitame rajone. Raseiniuose gyvenu nuo 1979 metų. Anksčiau biblioteka glaudėsi mažesnėse patalpose, nes čia buvo kultūros namai. Po renovacijos biblioteka labai pasikeitė į gerą pusę, tapo šiuolaikiška, erdvia, puikia lankytojams. Žaviuosi paslaugiais, nuoširdžiais čia dirbančiais žmonėmis.

Kas mane čia traukia? Pirmiausia – knyga, periodiniai leidiniai, renginiai, parodos, susitikimai su įžymiais žmonėmis. Atminty išliko pernai, gegužės 10 d. Viešojoje bibliotekoje vykęs susitikimas su  politologu Linu Kojala, iki šiol dar neišblėso 2008 m. Spaudos ir knygos atgavimo diena Žemaičio aikštėje, sutraukusi daugybę žmonių. Kasmet dalyvauju šios dienos minėjime, kur ji bebūtų ir kas ją organizuotų. 

Labiausiai domiuose istorinėmis knygomis. Gilų įspūdį paliko perskaityta Herkaus Kunčiaus „Geležinė Stalino pirštinė“. „Gaudau“ naujai išleistus ir išverstus detektyvinius užsienio rašytojų romanus. Pasinėriau į neseniai dienos šviesą išvydusią Antano Šimkaus knygą apie Juozą Baltušį „Dienoraščiai“. Įdomu tai, kad J. Baltušis savo testamente įrašė sąlygą, kad jo archyvas gali būti atverstas praėjus dvidešimt penkeriems metams po jo mirties. 2016 m. šis apribojimas baigėsi. Taip ir atsirado galimybė J. Baltušio dienoraščius vartyti, skaityti ir viešinti.

Informacijos apie naujai išleistas ir bibliotekoje gautas knygas randu Viešosios bibliotekos internetinėje svetainėje arba Facebook paskyroje. Nenusimenu, jei iškart jos negaunu, žinau, jog bibliotekininkės tuo pasirūpins.

Niekad neaplenkiu ir Skaityklos, kur apstu periodinių leidinių – laikraščių, žurnalų, kitokių spaudinių. Apie vyksiančius VB renginius sužinau pirmiausia apsilankęs joje ir stabtelėjęs prie skelbimų lentos, o kad nepamirščiau, pasiimtu skrajutę iš Skaitytojų aptarnavimo skyriaus arba Skaityklos. Informacija plačiai viešinama internetiniuose portaluose, vietinėje spaudoje.

Tikiu, jog elektroninė knyga popierinės niekada neišstums. Pagal eiliškumą pirmenybę skiriu popierinei knygai, laikraščiui, žurnalui, pasidairau po internetą, pažiūriu televizijos kai kurias laidas, retai kada pasiklausau radijo.

Mano namų bibliotekoje daugiausia vietinių rašytojų išleistos knygos, kurių pristatymuose dalyvauju ir įsigyju arba autoriai padovanoja. Kai knygos lengvai prieinamos, neapsimoka jų kaupti. Mano svajonė – apsilankyti Knygų mugėje, bet kol kas to negaliu sau leisti. Tik virtualiai stebiu kas ten vyksta...

Puikiai miesto bibliotekai linkiu sėkmės, geros kloties, naujų iniciatyvų ir daug skaitytojų. Ir dar norėčiau, kad ji niekad neišsikeltų iš šios, visiems raseiniškiams patogios vietos.

P. S.  Viskas turi pradžią ir pabaigą. Ir karantinas baigsis! Vėl lauksime visų bibliotekoje, kur pasiūlysime naujų knygų, puikių renginių, parodų, susitikimų su įžymiais žmonėmis. Jau nuo metų pradžios pradėjome rengtis Viešosios bibliotekos 100-mečio veiklos jubiliejui, kuris vyks 2021 metais. Idėjų daug, reikia tik įgyvendinti.

Kalbėjosi Rūta Gudžiūnienė