Naujienos

Eugenijus Ignatavičius. 1935-2020 m.



0001_rasytojas-eugenijus-ignatavicius-fotobankas-lt-nuotr_1589782261-a165cf343e40d74ac712a788fadd420e.jpeg

2020 m. gegužės 16 d. įžengęs į 86 metus po sunkios ligos mirė rašytojas, dramaturgas, aktorius, vertėjas, aktyvus Sąjūdžio dalyvis, Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1971 m., Žemaičių kultūros draugijos Simono Stanevičiaus bendrijos tarybos narys Eugenijus Ignatavičius.
E. Ignatavičius gimė 1935 m. gegužės 8 d. Raseinių apskrities Šimkaičių valsčiaus Užraguvio (dabar Jurbarko rajono Paišlynio) nedideliame trejų sodybų kaimelyje. Kaip pats sakė, šeimoje buvo vienintelis sūnus ir dar pirmas vaikas, kuris užkibo ant gyvenimo stiebo. Visam gyvenimui atmintyje įsirėžė gimtoji sodyba (rojaus kampelis), raseinkelis į Aukštašlynio pradžios mokyklą, Parcinkulio atlaidai Paupio bažnyčioje, karo griausmas, Vadžgirio progimnazija.
Po Vadžgirio progimnazijos/aštuonmetės mokyklos toliau mokėsi Raseinių vidurinėje, tačiau čia 1953 m. už antisovietinius eilėraščius buvo suimtas ir nuteistas 10 m. Stalinui mirus po dviejų metų lagerio vartai atsivėrė ir grįžęs į Lietuvą toliau mokėsi Šilutės darbo vakarinėje vidurinėje mokykloje, 1956–1960 m. studijavo Lietuvos konservatorijos Teatriniame fakultete, 1971–1973 m. lankė Gorkio pasaulinės literatūros instituto Maskvoje Aukštuosius literatūros kursus. 1960–1964 m. dirbo Lietuvos televizijoje, 1964–1967 m. savaitraštyje „Literatūra ir menas", 1967–1971 m. – Kultūros ministerijos Meno reikalų valdyboje. 1973–1980 m. jis Kauno dramos teatro Literatūrinės dalies vedėjas. 1980–1984 m. dirbo Teatro draugijoje, 1989–1990 m. – Lietuvos rašytojų sąjungoje. 1991–1993 m. ėjo Kultūros ir švietimo ministerijos Teatrų skyriaus vadovo pareigas. 1994–1998 m. dirbo Lietuvos radijo ir televizijos dokumentinių filmų studijos vyriausiuoju redaktoriumi.
1966 m. pasirodė pirmoji rašytojo novelių knyga „Sekmadienio pieva", o iš viso išėjo net šeši jų rinkiniai. Jau XXI a. išleisti jo romanai „Marso pilnatis" (2000), „Kiparisų tamsa" (2005), „Baltieji stulpai" (2016). Pagrindinė kūrybos tematika – pokario ir vėlesnių metų Lietuvos kaimas ir jo žmonių likimai. Kūriniams būdingi spalvingi valstiečių paveikslai, realistiškas pasakojimas, sodri, vaizdinga kalba. Parengė tremtinių atsiminimų knygą „Kryžius Šiaurėje", sudarė ne vieną knygą teatro tema. 2018 m. išėjo jo paskutinė knyga – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirta publicistikos rinktinė „Nepabūgę laisvės". 1991 m. išvertė A. Solženycino romaną „Pirmajame rate". Jo novelių knyga išleista rusų kalba, kūrinių taip pat išversta į anglų, armėnų, gruzinų, kroatų, latvių, serbų ir kitas kalbas. E. Ignatavičius rašė ne tik noveles, romanus, bet ir inscenizacijas, pjeses suaugusiems ir vaikams, scenarijus televizijos meniniams ir dokumentiniams filmams, publicistiką. Vaidino teatre ir kino filmuose: „Svetimi" (režisierius Marijonas Giedrys), „Kur iškeliauja pasakos" (režisierius Algirdas Dausa).
Eugenijus Ignatavičius apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija, ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi, NATO ženklu. 2017 m. Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių bendrija E. Ignatavičiui įteikė aukščiausią šios organizacijos apdovanojimą – ženklą „Vilties žvaigždė".
Už savo kūrybinę ir visuomeninę veiklą E. Ignatavičius pelnė dvi B. Dauguviečio premijas už vienaveiksmes pjeses liaudies teatrams ir už pjeses lėlių teatrams, Žemaitės literatūrinę premiją už knygą „Ir namų amžinoji šviesa", Petro Cvirkos premiją už novelių knygą „Chrizantemų autobuse", Atviros Lietuvos fondo premiją už dokumentinį filmą „Garibaldžio tyla", Tarptautinio dokumentinių filmų festivalio premiją už filmą „Lietuvos pajūris".
Visą gyvenimą Eugenijui buvo artimi Raseiniai, jis dažnai lankydavosi Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje, Raseinių krašto istorijos muziejuje. 2018 m. E. Ignatavičius rašė: „Raseiniai – einanti rasa nuo Dubysos krantų iki Šlynos ir toliau – iki jūrų marių. Ne bet kokia rasa, o dvasią ir širdies atmintį gaivinanti – mano gyvenimo priešaušrį ir kelio pradžią. <...> Vaikystės žemės, geriausiai suprantamos ir išjaustos, puošmena".
Gegužės 19 d. Eugenijaus Ignatavičiaus palaikai Amžinojo poilsio atguls Vilniaus Antakalnio kapinėse.


Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos bendruomenė