Naujienos

Apie vienalaikį ir amžinąjį dvasingumą



0001_2_1556394922-2043e75e073626ed36d09e3d075f1f0f.jpg

Turbūt kiekvienas kuriantis žmogus gali pasakyti, kad įkvėpimas ateina toli gražu ne visada, kai jo laukiama, o kartais kūryba veržiasi nesustabdomu srautu. Nežinantis istorijos faktų pasakytų, kad vienas iš Raseinių krašto kilęs poetas tikrai nestokoja kūrybinio įkvėpimo – per paskutinius šešerius metus kasmet skaitytojai į rankas paima bent vieną naują jo knygą. Deja, prieš šešis metus autorius išėjo Amžinybėn ir kasmet mus lanko jo pomirtinės knygos.

2013 m. Lietuva į paskutinę kelionę palydėjo žinomą poetą ir visuomenės veikėją, mūsų kraštietį Marcelijų Martinaitį. Tačiau liko ištikima jo bendražygė – žmona, menotyrininkė hab. m. dr. Gražina Martinaitienė, kuri nenuilstamai rūpinasi poeto kūrybinio palikimo skelbimu. Negailėdama nei laiko, nei jėgų ji sistemina M. Martinaičio dar neskelbtą ar jau sunkiai pasiekiamą, periodikoje išsibarsčiusius straipsnius, interviu, pasisakymus ir pateikia leidėjams.

Marcelijaus Martinaičio vardu pavadinta biblioteka laiko savo pareiga suteikti galimybę raseiniškiams susipažinti su poeto kūrybiniu palikimu, todėl kasmet balandžio mėn. rengiamos jo naujausių knygų sutiktuvės. 2019 m. tradicija nenutrūko ir balandžio 24 d. bibliotekos lankytojams buvo pristatyta Antano Rybelio sudaryta ir parengta M. Martinaičio publicistikos rinktinė „Gyvenimas į praeitį. Prisiminimų atšvaitai“. Knyga išleista 2018 m., tačiau faktiškai Raseinius pasiekė tik šiemet. Kita vertus, knyga Lietuvos visuomenei taip pat nebuvo plačiau pristatyta. Turimomis žiniomis, iki šiol žurnale „Naujasis židinys-Aidai“ (2018 Nr.6) paskelbta tik viena knygai skirta recenzija, Vilniuje nebuvo surengtas knygos pristatymas.

Knygos sudarytojas, 2012 m. Literatūros redaktoriaus premiją pelnęs Antanas Rybelis per keturis darbo dešimtmečius parengė, sudarė, redagavo, komentavo keliasdešimt (apie pusšimtį) nemažos apimties humanitarinės srities literatūros – filosofijos – leidinių, iš kurių ypatingi – „Filosofijos istorijos chrestomatijos“ penki tomai, „Estetikos istorijos antologijos“ pirmas tomas, „Religijotyros žodynas“, W. Tatarkiewicziaus „Filosofijos istorijos“ tritomis. Sudarė ir parengė (redagavo) Antano Maceinos „Raštus“ (14 tomų), A. Jakšto „Raštus“ (3 tomus), C. G. Jungo, V. Gustainio rinktinius raštus ir kt. Išskirtinis jo indėlis inicijuojant, organizuojant filosofinės literatūros, visų pirma filosofijos klasikos vertimų, leidybą Lietuvoje.

Asmeniškai dar nuo studijų laikų poetą pažinojęs ir su juo artimai bendravęs A. Rybelis papasakojo apie knygos gimimą, jos rengimo „kūrybinę virtuvę“. Gaila, kad M. Martinaitis nespėjo parengti dar vieno prisiminimų tomo, kuriame būtume radę daug įdomių jo gyvenimo kelio momentų, tačiau pristatoma knyga bent iš dalies užpildo tas spragas. O ją pavarčius galima rasti tikrai dėmesio vertų „perliukų“, pavyzdžiui apie pirmąją moksleivišką meilę – apie ją teko papasakoti net per išpažintį, Kalnujų klebonui aiškinti kas ta išrinktoji. Knygoje skaitytojai ras ir kitų, gana netikėtų poeto biografijos epizodų.

Tačiau didžiausias netikėtumas susitikimo dalyviams buvo dviguba premjera – gerb. A. Rybelis atvežė ne tik skelbimuose minėtą, 2018 m. išleistą knygą, bet ir naują jo sudarytą ir leidyklos „Margi raštai“ išleistą, ką tik iš spaustuvės paimtą antrąjį M. Martinaičio publicistikos rinkinį – „Pats sau nepažįstamas. Kūryba ir kultūra“. Raseiniškiai buvo pirmieji, išvydę šią knygą ir galėję ją įsigyti. Anot knygos sudarytojo, kaip ir pirmojoje dilogijos knygoje, šiame tome gausu poeto samprotavimų, gilių įžvalgų, paradoksalių, netikėtų teiginių apie literatūrą, kūrybos esmę, jos supratimo specifiką. Antai 1988 m. jis rašė: „Nežinau – kaip, bet kultūra poeziją įrašo į erdvę, jos įrašas girdimas iš visur, iš įvairių atstumų. Tas erdvės užpildymas gal ir yra dvasingumas – ir vienalaikis, ir amžinas.“ (p.32).

Bibliotekoje esančio Martinaičio memorialinio kambario ekspoziciją papildė ne tik naujos knygos, bet ir gerb. Gražinos Martinaitienės perduotos lauktuvės – du religinio turinio metaliniai medalionai, kaboję prie M. Martinaičio tėvų lovos, CD „Pelenų antelė“ (spektaklio fonograma), pačios G. Martinaitienės 1968-2017 m. publikacijų bibliografija ir M. Martinaičio karstą dengusi valstybinė vėliava. Ačiū jai. Šie metai tikrai derlingi – prieš keletą dienų Gražina Stulpinienė bibliotekai padovanojo 10 M. Martinaičio išskutinėtų velykinių margučių.

Kiekvieni metai M. Martinaičio talento gerbėjams atneša naujus atradimus, malonius susitikimus. Yra rimtų vilčių, kad tie susitikimai dar nesibaigė – savo eilės laukia neskelbti M. Martinaičio Vilniaus universiteto studentams skaitytų etnologijos paskaitų konspektai, kiti tekstai.

Nuoširdžiai dėkojame gerb. G. Martinaitienei ir A. Rybeliui už jų pastangomis lietuvių literatūros lobyną papildžiusias knygas, poniai G. Stulpinienei už dovanotus margučius, taip pat visiems atėjusiems į knygų pristatymą. Ypatinga padėka mus aplankiusiai Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vedėjai Reginai Petreikienei.

Jonas Brigys