Fondai


Senų ir retų spaudinių fondas

SVB senų ir retų spaudinių fondo suformavimas ir komplektavimo šaltiniai

Viena iš pagrindinių viešosios bibliotekos funkcijų – užtikrinti kultūros paveldo ir vertybių perimamumą bei perdavimą iš kartos į kartą. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atsivėrė bibliotekų „specfondai" ir kiekvienas norintis galėjo susipažinti tiek su tarpukario Lietuvoje, tiek emigracijoje išleistomis knygomis bei periodiniais leidiniais. Užpildant šią viešųjų bibliotekų fondų komplektavimo spragą, ypač svarbus įvykis buvo LNB Bibliografijos ir knygotyros centro dubletinių leidinių saugyklų atidarymas. Nuo 1995 m. BKC Nacionaliniame spaudos archyve ir saugyklos rezerviniame fonde sistemingai pradėjo lankytis SVB vyr. bibliotekininkas Jonas Brigys.
Per keletą metų čia atrinktos knygos ir periodiniai leidiniai sudarė galimybę Raseinių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje suformuoti senų ir retų spaudinių fondo pagrindą. Iš BKC, o vėliau iš LNB mainų ir rezervinio fondo gauta apie 1500 iki 1944 m. išleistų knygų ir apie 4000 XIX a.–XX a. pirmosios pusės periodinių leidinių.
Kuriamą Raseinių SVB senų ir retų spaudinių fondą papildė JAV gyvenančio kraštiečio poeto ir visuomenės veikėjo Stasio Džiugo dovanos. Tarp St. Džiugo dovanotų virš 6000 leidinių rasta ne viena knyga, kuri papildė senų ir retų spaudinių rinkinį. Sulaukta ir bibliotekos skaitytojų, miesto gyventojų paramos. 2003 m. pradžioje fondą papildė apie 400 atvirukų kolekcija, perduota ilgaamžės raseiniškės Pranciškos Lauraitytės artimųjų. Tarp šių spaudinių yra ne vienas dar iki Pirmojo pasaulinio karo išleistas atvirukas su lietuviškais užrašais.

Iki 1904 m. išleistų lietuviškų spaudinių fondas

Raseinių rajono SVB senų ir retų spaudinių fondas nėra ypatingai gausus, tačiau provincijos miestui tai yra didelė vertybė. Po kelių dešimtmečių tikro „bibliocido" vos ne kiekviena iki 1944 m. išleista knyga ar periodinis leidinys jau savaime yra kultūrinė ir istorinė vertybė, su kuria skaitytojai gali susipažinti tik didžiosiose Lietuvos bibliotekose ar bibliofilų kolekcijose. Be to, daugelio knygų vertę iškelia jų puslapiuose likę ankstesnių savininkų nuosavybės ženklai, autografai. Fonde yra keletas knygų priklausiusių dvarų bibliotekoms. Ypač vertingos knygos lietuvių kalba, išleistos iki 1904 m. Šiuo metu mūsų fonde saugoma 118 pavadinimų 121 tokia knyga. Seniausia lietuviška knyga yra 1816 m. pasirodęs „Naujas istatimas Jezaus Christaus wiespaties musų lietuviszkų lezuviu iszgulditas par Jozapa Arnulpa Kunigaiksztį Giedraitį"". Iš viso mūsų bibliotekoje yra 13 lietuviškų iki1864 m. pasirodžiusių leidinių.
Kiti XIX a. lietuviški leidiniai yra išspausdinti jau po 1864 m. Tarp jų išsiskiria dar 1883 m. Peterburge išleistas tautosakos rinkinys „Lietuviškos svotbinės dajnos, užrašytos par Antaną Juškevičę ir išspausdintos par Joną Juškevičę". Vėlesniais metais išspausdintų knygų yra daugiau. 1900 m. išleistų turime 11 vnt. 1901 m. ir 1903 m. išleistų knygų yra net po 16. Tarp jų kontrafakcinių leidinių tik 7 knygos.
Labai vertingi leidiniai, išsaugoję XIX a. pabaigoje –XX a. pradžioje valstiečių kauptų bibliotekėlių ženklus. Šiuo požiūriu ypač įdomi 1887 m. išleista Anos Emeryk „Sopulinga muka musu Jezaus Christaus".
Šiuo metu tyrinėjami senų ir retų spaudinių fondo knygų nuosavybės ženklai, kurie atskleis ne vieną įdomų šių leidinių istorijos puslapį.
Pagal turinį tarp šio fondo leidinių daugiausia yra religinės (28 knygos) ir grožinės literatūros (26 knygos). Gerokai mažiau yra istorinio pobūdžio knygų (iš viso – 18, iš jų 12 skirta Lietuvos istorijai) ir visuomeninio – politinio pobūdžio leidinių (jų yra 13). Visų kitų mokslo sričių knygų yra tik pavieniai egzemplioriai.
Pagal leidimo vietą vyrauja Mažojoje Lietuvoje spausdinti leidiniai: 52 knygos išleistos Tilžėje ir 7 Bitėnuose. 41 knyga išleista JAV: Čikagoje–16, Plimute–14, Šenandore–6, Niujorke ir Brukline–po 2. Peterburge XIX a. įvairiais metais išspausdintos 5 knygos, Vilniuje (daugiausia iki 1864 m.) –13. Viena knyga išleista Krokuvoje.
Raseinių rajono SVB senų ir retų spaudinių fondas palyginti nėra didelis, tačiau jis yra svarbus kultūrinis turtas, tarnaujantis savo krašto gyventojams. Ne vienas spaudinys saugomas šiame fonde, jau savaime yra vertinga paveldo dalis. Senų ir retų spaudinių fondas padeda kurti ir teigiamą viešosios bibliotekos įvaizdį, nes ir po šiuolaikinės bibliotekos stogu turi atsirasti vietos Knygai, liudijančiai valstybės ir tautos brandą.
Kraštiečio Stasio Šiuškaus palikimas
Mirusio kraštiečio iš Australijos Stasio Šiuškaus palikimas gautas 2005 metais.
Jį sudaro: 16 plokštelių, 5 paveikslai, 1 šachmatų dėžė, medinis kryželis, 1 kaukė, 1 laisvės statula, šeimos nuotraukų albumai ir įvairios knygos.
Poeto Stasio Džiugo fondas
1995 m. žinomas JAV lietuvių veikėjas, vaikų rašytojas, bibliofilas, kraštietis Stasys Džiugas viešajai bibliotekai padovanojo pirmąją knygų siuntą. Šiuo metu jo fondas siekia per 6 tūkst. vertingų leidinių. Absoliučią dovanotų knygų daugumą sudaro išeivijos grožinė literatūra, nors St. Džiugo fonde gausu ir šakinės literatūros. Šiame rinkinyje maždaug po 10% sudaro bendro pobūdžio (daugiausiai informaciniai) leidiniai, visuomenės mokslų knygos ir knygos apie Lietuvos istoriją.
Profesoriaus Juozo Girdzijausko fondas

2014 m. sausio 17 d. Raseinių kraštas sulaukė neeilinės dovanos – įvyko iškilmingas literatūrologo, profesoriaus, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, įkūrimo iniciatoriaus ir ilgamečio Žemaičių kultūros draugijos Simono Stanevičiaus bendrijos pirmininko Juozo Girdzijausko asmeninės bibliotekos perdavimas Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešajai bibliotekai (perdavimo metu biblioteka vadinosi kitaip – Raseinių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Pavadinimas pakeistas 2014 m. kovo 11 d. Raseinių rajono savivaldybės Tarybos sprendimu).

1965 m. J. Girdzijauskas pradėjo darbą Vilniaus universitete ir čia dėstė kone keturiasdešimt metų − iki išėjo pensijon 2002 m. 1966 m. jis apgynė kandidato disertaciją, o 1982 m. – daktaro (dab. habilituoto daktaro) disertaciją. 1965–1992 m. jo darbuotasi Lietuvių literatūros katedroje, 1992–1999 m. vadovauta paties įkurtai Literatūros teorijos katedrai. Kai ši 1999 m. buvo sujungta su kita ir performuota į Literatūros istorijos ir teorijos katedrą, J. Girdzijauskas iki 2002 m. dirbo joje profesoriumi. Be to, 1992–2000 m. J. Girdzijauskas dar dirbo vyriausiuoju mokslo darbuotoju Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, vienu metu (1997–1998) buvo Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyriausiuoju redaktoriumi.

Suinventorinus ir bibliotekiškai apiforminus gautą biblioteką šiuo metu (2018 m. spalio mėn.) pagal elektroninį bibliotekos katalogą J. Girdzijausko fonde yra apskaityti 6422 fiziniai vienetai – knygos, tęstiniai leidiniai, dalis jau sutvarkytų rankraščių.

Per prasmingus mokslinio darbo metus profesorius parašė ir mokslinėje spaudoje paskelbė daug straipsnių ir monografijų iš lietuvių literatūros istorijos (daugiausiai XIX a.), eilėdaros, literatūros teorijos, estetikos. Ypatinga vieta tarp profesoriaus darbų tenka kartu su bendradarbiais parašytai monumentaliai studijai „Lietuvių literatūros istorija: XIX amžius“. Neliko pamirštas ir gimtasis kraštas – 1989 m. kartu su bendraminčiais įsteigė kraštotyrinio pobūdžio Simono Stanevičiaus bendriją, jai vadovavo. Tačiau profesorius domėjosi ne tik Žemaitijos ir gimtojo krašto istorija. Jo asmeninėje bibliotekoje saugomos 128 knygos, kurios pagal bibliotekinę klasifikaciją patenka į kraštotyros skyrių. Simboliška, kad šiai leidinių grupei priskirtina ir naujausia, paskutinė asmeninę profesoriaus biblioteką papildžiusi knyga – jo bičiulio ir bendražygio Antano Pociaus sudaryta ir 2013 m. kovo 19 d. dovanota regioninė monografija „Domeikava“. Tai, kad profesorius nebuvo abejingas Lietuvos istorijai rodo jo bibliotekoje esantis gana nemažas (516 egz.) tokių leidinių (knygų, tęstinių leidinių tomų) kiekis.

Platų mokslininko akiratį rodo ir kitos jo bibliotekoje esančios knygos. Nors pagrindinis profesoriaus viso gyvenimo darbas buvo literatūros tyrinėjimai, tačiau jo akiratis apėmė ne tik šią specifinę ir sudėtingą temą. Net ir paviršutiniškai peržvelgus bibliotekoje sukomplektuotas knygas matome, kad šalia grožinės literatūros ir ją nagrinėjančių darbų didelę dalį sudaro ir kitų humanitarinių mokslų knygos. Antai profesorius įsigijo 640 menui skirtų knygų, 486 filosofijos veikalų, yra 322 tomai knygų, kurias galima priskirti religijotyrai. Akivaizdžiai mažiau profesorių domino geografijos (92 egz.), gamtos (73) ir taikomieji (pavyzdžiui medicina – 38 egz.) mokslai.

Ne vienoje profesoriui priklausiusioje knygoje yra jam tą leidinį dovanojusio asmens autografai, dedikacijos, iliustruojančios mokslininko veiklos įvairiapusiškumą, plačius akademinius ryšius, primenančios senas diskusijas.

Kartu su knygomis bibliotekai perduotas nemažas profesoriaus rankraščių, taip pat jo sukauptų dokumentų masyvas. Iš gautų dokumentų (10 įvairaus dydžio dėžių) bibliotekoje suformuotas J. Girdzijausko rankraštynas – visų pirma paties profesoriaus disertacijos, taip pat jam dedikuotos kitų mokslininkų – daugiausia jo mokinių – disertacijos, studentų diplominiai darbai. Fonde taip pat yra profesoriaus laiškų rinkinys, tame tarpe susirašinėjimas su Bernardu Brazdžioniu, mokslininko darbo užrašai, smulkia, skubria rašysena primarginti kalendoriai su juose likusiais paskaitų (?), straipsnių juodraščiais, taip pat gana netikėtas radinys – pluoštas paties Juozo Girdzijausko sukurtų eilėraščių.

Rankraštyno tvarkymas tik pradėtas, nes toks darbas mūsų bibliotekai dar neįprastas, trūkstant patirties tenka konsultuotis su kitomis Lietuvos bibliotekomis, pirmiausia Kauno apskrities viešąją biblioteka. Po pirminio rankraštyno tvarkymo suformuota 140 laikinų saugojimo vienetų. Akivaizdu, kad toliau tvarkant rankraščių fondą saugojimo vienetų skaičius žymiai išaugs.

Į Marcelijaus Martinaičio viešąją biblioteką pateko ne visas profesoriaus rankraštinis palikimas. Dalį savo dokumentų, svarbiausius apdovanojimus J. Girdzijauskas pats perdavė Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriui. Čia suformuotas jo vardinis fondas Nr.175.

Reikia pažymėti, kad daugelis profesoriaus J. Girdzijausko asmeninės bibliotekos knygų yra vieninteliai tokie Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos fonduose saugomi leidiniai. Be to, ne vienas toks leidinys yra gana retas visos Lietuvos mastu ir kitus jo egzempliorius turi tik kai kurios didžiosios Lietuvos bibliotekos. Antra vertus, nemažai mokslininko bibliotekoje saugomų knygų yra siauros specializacijos, išleistos ne lietuvių, o užsienio (dažniausiai rusų) kalbomis, todėl platesniam skaitytojų ratui neaktualios.